CARGONEWS

Pasiūlymas: nesumokėjai baudos – neįveiksi „technikinės“

bauda

Baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nesusimokėję vairuotojai turėtų prarasti teisę atlikti savo transporto priemonės techninę apžiūrą. Tokį pasiūlymą Seime įregistravo parlamentaras Dainius Budrys.

D. Budrys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą siūlo papildyti nuostata – jeigu „transporto priemonės savininkas (valdytojas) laiku nesumokėjo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą dėl KET pažeidimo, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje daromas įrašas, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda“.

Parlamentaras savo pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodo, jog tokie pakeitimai turėtų paskatinti pažeidėjus uoliau mokėti baudas. Mat šiuo metu jie valstybei skolingi itin didelę sumą.

„Policijos departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 24,5 mln. litų baudų. Tačiau iš jų sumokėta arba išieškota vos 15 mln. litų. Taigi pažeidėjai valstybei skolingi dar 9,5 mln. litų. Tačiau tai dar ne viskas. Dideles sumas už šiurkščius KET pažeidimus yra paskyrę ir teismai. Bet beveik kas trečias vairuotojas neskuba mokėti šių baudų. Šiuo metu antstoliai už KET pažeidimus išieško beveik 100 mln. litų baudų.

Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10–12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1500–5000 litų baudų išieškojimo, dalį jų užbaigus išieškoma apie 32–36 proc. per metus paskirtų baudų. Beveik 1000 asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po penkias dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma – 23 tūkst. litų. 3,5 tūkst. asmenų yra skolingi ne mažiau kaip po tris laiku nesumokėtas baudas. Jų skolos vidurkis yra 14 tūkst. litų. 1500–5000 litų baudos už pažeistas KET šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems skirtų baudų suma yra beveik 123 mln. litų“, – vardija D. Budrys.

Ir tai dar ne viskas. Jeigu šiam jo pasiūlymui bus pritarta, politikas siūlytų sugriežtinti ir nuobaudas už transporto priemonių be „technikinės“ vairavimą. D. Budrio nuomone, reikėtų patikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą „nustatant didesnes sankcijas už transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios techninės apžiūros, tame tarpe – ir automobilio konfiskavimą“.

Panašų pasiūlymą D. Budrys Seimui teikė ir 2010 m., tačiau nesėkmingai.

Komentarai

Venclova Kęstutis 2012-06-13 12:27

Nieko naujo, registruos auto kitų vardu, kaip nemokėjo taip ir nemokės, yra tokia grupė žmonių.

Kuklys Modestas 2012-06-12 10:38

kiek žmonių tiek nuomonių, bet prevencinė priemonė tokia yra gerai. Jei žmogus geranoriškai nemoka baudos, ir nenori susitarti, tai ir nereikia automobilio jam. Žinoma galimą viską uždrausti,apriboti, bet papildoma prevencinė priemonė , tik padėtu.

Dirgėla Algimantas 2012-06-12 10:24

Nesąmonė todėl, kad tai neadekvati prevencinė priemonė. Yra valstybėje numatytas skolų išieškojimo aparatas - va juo tegu ir naudojasi. Taip pat niekas nedraudžia tiesiog nurodyti policininkams stabdyti tokias mašinas ir priminti vairuotojams apie jų skolas. O techninė apžiūra yra visiškai su skolomis nesusijęs dalykas. Skolų atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Reikia kad visos institucijos dirbtų SAVO darbą, tame tarpe ir antstoliai. Jei mašina tvarkinga, kodėl tai turėtų būti neigiama? Uždrausti galima daug ką, pavyzdžiui atjungti skolininkui vandenį, bet ar tai teisinga? Beje, kuriam privačiam ar juridiniam nevalstybiniam asmeniui išieškant skolą per antstolius valstybė padėtų tokiu pat būdu? Greičiausiai niekam...

Kuklys Modestas 2012-06-12 09:50

Kodėl nesamonė? Argumentus pateikite? Aš kaip tik manau samonė. Kodėl valstybė turi leisti pinigus išieškoti skolas už pažeidimus. Labai gera prevencinė priemonė. Neturi pinigų,ar esi nepakankamai drausmingas kelyje, tai su dviračiu važinėk,arba pėščiomis vaikščiok.

Kornejeviene Sofija 2012-06-12 08:56

nesamone


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0