CARGONEWS

Padangų restauravimas Lietuvoje

restauruotos_padangos

Lengvųjų automobilių padangų restauravimas nėra itin populiarus. Lietuvoje restauruotos padangos rinkoje užima tik 5 procentus. Tuo tarpu sunkvežimių versle padangų restauravimas yra labai svarbus. Jis užima beveik puse visų padangų rinkos, tad šiandien – apie įmones, kurios restauruoja padangas Lietuvoje.

Du būdai restauruoti padangas

Prieš restauraciją senasis padangos protektorius yra nuskutamas iki karkaso. Po to viskas kruopščiai apžiūrima, tikrinama ar padangos karkasas nebuvo pažeistas. Štai čia ir slypi restauruotos padangos ilgaamžiškumo paslaptis. Jei restauratoriai nepastebėjo karkaso pažeidimų, tokios padangos protektorius gali suplyšti jau per pirmąją ilgesnę kelionę. Be to, jei padanga – pigi, tai ir jos karkasas – plonas ir nepatvarus, todėl tokių padangų restauruoti nepatariama. Pavyzdžiui, firmų „Bridgestone“, „Michelin“ ar „Firestone“ sunkvežimių padangų karkasai yra gerokai patvaresni nei pigiųjų gamintojų.

Restauruoti galima dviem būdais: šaltuoju ir karštuoju. Karštasis restauravimas – naujas protektorius yra uždedamas kartu su naujais padangos šonais. Manoma, kad toks būdas geresnis, tačiau jis turi vieną trūkumą. Pirkėjas nežino, kokio gamintojo padanga buvo anksčiau, tad jis nežino, ar ji turi kokybišką karkasą (kuris yra restauravimo pagrindas).

Šaltasis restauravimas pasižymi tuo, kad ant viršaus uždedamas tik naujas protektorius, o padangos šonai – nekeičiami. Tai reiškia, kad pirkėjas mato, ant kokio gamintojo padangos buvo uždėtas naujas protektorius.

Lietuvoje – vos kelios įmonės

Lietuvoje sunkvežimių padangas restauruoja penkios įmonės. Trys didžiausios – „Motorida“, „Guminta“ ir „Energija“. Tačiau vienintelė „Guminta“ yra įsigijusi prietaisą, kuris padeda užtikrinti padangų restauravimo kokybę. Tai – šerografas. Šis prietaisas ultragarsu analizuoja padangos karkaso būklę ir parodo visus jo pažeidimus.

Šerografu apžiūrimas kiekvienos padangos karkasas prieš restauraciją. Be to, kiekviena padanga po restauracijos taip pat patikrinama šiuo prietaisu. Jis parodo, ar viduje yra ertmių, kurios nepastebimos plika akimi. Šis aparatas itin brangus, kainuojantis šimtus tūkstančių litų.

Kaip vyksta procesas

Patikrinus karkasą ir įvertinus jo būklę – padanga restauruojama. Visas procesas vyksta taip, kaip padangų gamykloje. Nauji protektoriai yra suvynioti į ritinius, o jo raštai – identiški naujoms padangoms. Pavyzdžiui, bandaq technologija restauruota padanga, kuriai naudojami „Bridgestone“ protektoriai, išoriškai nesiskiria nuo tokio paties modelio naujos „Bridgestone“ padangos.

Pirmiausia, padanga su nuskustu protektoriumi yra kruopščiai apžiūrima, o mažiausi karkaso pažeidimai kruopščiai nuvalomi nuo rūdžių. Nelygumai naikinami skysta guma. Po to paviršius ištepamas klijais ir pritvirtinamas naujas karkasas. Tuomet padanga patalpinama į guminį maišą, iš kurio ištraukiamas oras. Paskutinis restauravimo etapas – keturių valandų kepimo procesas 120 laipsnių karštyje.

Įmonė nedidelė, bet produktyvi

„Gumintoje“ vienoje pamainoje dirba penki žmonės. Gamyboje – dvi pamainos. Per mėnesį įmonė restauruoja iki 700 padangų. Tai ne itin daug, tačiau įmonė vos spėja patenkinti paklausą. Didžiausias trūkumas – kokybiškos naudotos padangos, kurių karkasą dar būtų galima naudoti. Daugelis jų importuojamos iš Vakarų Europos.

Dauguma vežėjų senas padangas priduoda ir už papildomą mokestį jas restauruoja. Tiesa, toli gražu ne visi karkasai pripažįstami tinkamais restauracijai. Sakoma, kad padangos kokybė priklauso nuo sunkvežimių vairuotojų įpročių. Pastebėta, kad tų, kurie saugo automobilius ir lėčiau važiuoja per duobes, reguliariai tikrina padangų slėgį ir tinkamai jas eksploatuoja, naudotos padangos kur kas dažniau pripažįstamos tinkamomis restauracijai.

Įmonės vadovas teigia, kad pakelėse besivoliojantys sunkvežimių padangų protektorių gabalai – netinkamos eksploatacijos padarinys.

Restauruota – ne nauja

Restauruotos padangos – itin populiarios tarp vežėjų. Su kokybiškai restauruota galima nuvažiuoti net iki 95 procentų naujos padangos ridos. Restauruota padanga – beveik dvigubai pigesnė už tokią pačią naują. Tiesa, trukumų ji taip pat turi. Restauruotos padangos sveria daugiau už naujas. Nors ant jų galima montuoti ir specialius degalus taupančius protektorius, tačiau dėl didelio padangos svorio ji nėra tokia ekonomiška, kaip nauja. Restauruotos padangos montuojamos ant varančiųjų vilkikų ir puspriekabių ašių. Nors Europos Sąjungos teritorijoje nedraudžiama eksploatuoti sunkvežimius su restauruotomis padangomis ant priekinės vilkiko ašies, tačiau vežėjai to vengia, nes sprogusi priekinė padanga gali tapti kur kas didesnės nelaimės priežastimi, nei ta, kuri sprogo sumontuota ant kitų ašių.

O štai lėktuvų padangos dėl itin tvirto karkaso gali būti restauruojamos net iki 15 kartų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0