Vasaros karštis – išbandymas ir vairuotojams, ir automobiliams

Kaip teigia sinoptikai, kita savaitė prasidės karščiais. Savaitės pradžioje Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose bus 28, Vilniuje – 29, o Kaune – 30 laipsnių karščio. Tiesa, visuose rajonuose prognozuojami ir trumpalaikiai lietūs su perkūnija. Tačiau bet kuriuo atveju tai jau šioks toks išbandymas visiems žmonėms. Tarp jų ir visai automobilininkų bendruomenei.

Įsaulyje plienas netirpsta, bet…

Tvarkingam šiuolaikiniam automobiliui net ir 35 laipsniai šilumos nėra katastrofa. Tačiau – tik tvarkingam automobiliui.

„Jei karštomis dienomis tenka pastoviniuoti kamščiuose, būtinai reikėtų patikrinti aušinimo skysčio lygį, atkreipti dėmesį į ventiliatoriaus valdymo sistemų būklę. Atkreipkite dėmesį ir į dar vieną lyg ir neesminę detalę – be visų sistemų tvarkingumo ir eksploatacinių skysčių kiekių ir charakteristikų, itin svarbi yra ir bendra aušinimo sistemos švara. Jei automobilio aušinimo sistemą kada nors hermetizavote su specialiais „klijuojančiais“ skysčiais, jei jau neatsimenate, kada paskutinį kartą keitėte aušinimo skystį, tuomet galite ruoštis priverstinai aušinti automobilį pakelėje“, – įspėja automobilių inžinierius ir remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.

Pasak specialisto, sename ar užterštame aušinimo skystyje būna daug nuosėdų. Jos užkemša aušinimo sistemos radiatoriaus šilumokaičių plotą, o variklio bloko ar galvutės aušinimo kanalus padengia kietu nešvarumų sluoksniu, todėl variklyje susikaupusi šiluma gerokai sunkiau atiduodama aplinkai.

Įkaitęs automobilis – žmogui ekstremali aplinka

Kaip ir tvarkingam automobiliui, taip ir sveikam žmogui karščiai nėra labai baisūs. Pasak medikų, atidesniems vertėtų būti žmonėms, sergantiems hipertonija ir įvairiomis širdies ligomis. Taipogi į karštį jautriau reaguoja žmonės su viršsvoriu.

„Jei automobilis karštą dieną kurį laiką stovėjo veikiamas tiesioginių kaitrios saulės spindulių, temperatūra jo salone gali siekti net 50 ir daugiau laipsnių. Žinoma, automobilis atidarius langus ar įjungus kondicionierių vėsta, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl atsiranda net šilumos smūgio tikimybė. Be viso to vertėtų prisiminti ir žmogaus fiziologiją – aukštesnė nei 25 laipsniai šilumos temperatūra neigiamai veikia vairuotojo įgudžius“, – pasakojo šeimos gydytoja Aušra Merkienė.

Tiesa, šiais laikas didesnė pusė mūsų gatvėmis važinėjančių automobilių yra su kondicionieriais, tačiau nereikia persistengti šaldant automobilio saloną, nes pasukant šaldymo rankenėlę iki galo, antibiotikų ir arbatos su medumi „dieta“ jums garantuota. Taip pat nerekomenduotume salono ventiliacijos deflektorių atsukti į veidą ar krūtinę, geriau juos nukreipkite aukštyn. Pasak specialistų, optimaliausias šaldymo algoritmas įlipus į karščiu alsuojantį automobilį – įjungti recirkuliacijos režimą ir saloną greitai atšaldyti naudojant visą kondicionieriaus pajėgumą. Vėliau recirkuliacijos režimą derėtų išjungti, o salone kondicionierius tegul palaiko nustatytą 19–23 laipsnių temperatūrą. Jei už lango yra 30 ar daugiau laipsnių, tuomet ir salone turėtų būti aukštesnė temperatūra – bent 25 laipsniai. Prisiminkite, kad dideli temperatūrų kontrastai net ir karščiausią vasaros dieną gali jus susargdinti.

Kad automobilio salonas netaptų orkaite

Vasarą automobilio salonas tampa tikru saulės energijos ir šilumos akumuliatoriumi. Atidarius saulės atokaitoje palikto automobilio dureles, karštis plūsteli iš vidaus tarsi iš orkaitės, todėl pirmas patarimas būtų pats paprasčiausias – stenkitės automobilį palikti šešėlyje. Paliekant automobilį ilgesniam laikui atokaitoje galima uždengti ir priekinį stiklą.

„Stiklo dangstymas per karščius nėra perdėtas mašinos lepinimas. Taip ir automobilio salonas mažiau įkais, o be viso to, toks rūpestis prailgins plastikinių salono detalių tarnavimo laiką. Daugelyje senesnių automobilių salonų plastikas nuo tiesioginių saulės spindulių gali net sutrūkinėti“, – sako automobilių inžinierius Ž. Janušauskas.