KET pažeidėjus pareigūnai drausmina patys pažeisdami KET? (video)
2012-08-20www.delfi.lt1,3920
Lietuvos policija skatina piliečių atsakingumą, drąsina visus, kovojančius su KET pažeidėjais, kartais iki absurdiško lygio, kaip antai dėl visiškai elementarių žmogiškų vairavimo klaidų, kurių pridaro kiekvienas vairuotojas. Tačiau šiandien visą šitą noriu pakreipti kita linkme.
Beveik prieš savaitę – rugpjūčio 9 dieną, važiavau iš Tuvlitos, kai pamačiau vaizdelį, kuris, švelniai sakant, sukėlė šypseną. Gerai žinomi vairuotojams „maskuotieji“ sidabriniai „kablukai“, eilinį kartą elgiasi taip, kaip jiems patinka, stovi ten, kur galima „prižvejot“ daugiau pažeidėjų. Taigi, veiksmas netoli statomo Vilniaus aplinkelio, dviaukštėje Oslo ir Erfurto gatvių sankirtoje. Pravažiąvęs tiltą, pamačiau besidarbuojantį „VW Caddy“. Kadangi turėjau laisvo laiko, palikau automobilį netoli esančioje aikštelėje ir atėjau nufotografuoti Lietuvos policijos darbo ypatumus.
Nesiruošiu kažko išpūsti, tačiau „maskuotasis“ greičio matuoklis stovėjo pagreitėjimo juostoje (KET 155.2 – DRAUDŽIAMA SUSTOTI ir STOVĖTI: skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;). O draudžiama juk ne veltui, eismas apie 13 h pakankamai nemažas, automobiliams, atvažiuojantiems nuo Lazdynų, dažnai tenka išsukti į Oslo gatvę taip pat pažeidžiant taisykles per ištisinę juostą, tačiau tai būtų maža bėda palyginus su tuo, kad išsukant nepagreitėjus (nes trukdo minėtas policijos automobilis), dažnai sutrukdoma automobiliu srautui, atvažiuojančiam Oslo gatve.
Taip pat reikia įvertinti, kad iš toli nesimato, ar yra mašinų, atvažiuojančių minėta gatve (žinoma, dėl to ir „kablukas“ stovyklauja būtent čia). Elementariai, sukeliamos avarinės situacijos. Nes Oslo gatvėje, šioje atkarpoje, leidžiamas greitis 70 km/h.
Kita istorijos pusė: pirmą nuotrauką padariau nuo tilto, vėliau nuėjau nufotografuoti automobilio numerių (beje, trečioje nuotraukoje aiškiai matosi ir automobilis, kuris turi išsukinėti dėl patrulių kaltės skersai iš pagreitėjimo juostos), tai padaręs grįžau ir pradėjau filmuoti. Pareigūnas, visą tai matęs, greitai „susipakavo“ ir vos po 30 sekundžių filmavimo išvažiavo.
Man kyla keletas klausimų: kodėl šitaip nekontroliuojamai leidžiama elgtis „kablukams“? Juolab, kad giriamasi, jog radarai gali fotografuoti įvairiais kampais, ar negalima pasitraukti toliau, į šalia kelio esančias aikšteles, buvusias nenaudojamas stoteles ar panašias vietas, kur nebus trukdomas eismas? Kas kontroliuoja vietas, kur vykdomas ne viešas patruliavimas? Taip pat kyla klausimas, ar pažeidžiant taisykles surinkti „pažeidimai“ galioja taip pat kaip ir nepažeidžiant surinkti? Ar visi vairuotojai laikomi kvailiais, o policija gali daryti tai, kas patinka? Ir tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai maskuoti greičio matuokliai stovi neleistinose vietose. Ar nereiktų policijai pirmiausiai demonstruoti pavyzdžio visiems vairuotojams?
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras