Rugpjūčio 27 d. (pirmadienį) vykusiame susitikime su žiniasklaidos atstovais, kalbėdamas apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymą transporto sektoriui, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad eismo saugumas yra vienas iš gyvybiškai svarbių prioritetų.
Siekiant žengti toliau šiose srityje, anot ministro, dėmesį reikia nukreipti į miestų gatves ir rajonų savivaldybėms priklausančius kelius.
Kaip pažymėjo E. Masiulis, gerų rezultatų leido pasiekti sutelktos įvairių institucijų pastangos. Per pastaruosius penkerius metus žuvusiųjų skaičius kelyje sumažėjo dvigubai – labai svarbi priemonė, anot ministro, yra nuolatinis situacijos magistraliniuose ir krašto keliuose stebėjimas.
„Turėdami vadinamųjų juodųjų dėmių, tai yra vietų, kuriose avarijos įvyksta dažniausiai, skiriame lėšas iš saugaus eismo programų stengdamiesi rekonstruoti kelius ir diegti kuo daugiau inžinerinių saugumo priemonių būtent tuose taškuose“, ‒ komentavo ministras.
Nors eismo saugumo pažanga šiais metais šiek tiek „stabtelėjo“ – žuvusiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais, išliko beveik nepakitęs. Antra vertus, magistraliniuose ir krašto keliuose situacija ir toliau gerėja ‒ pirmą šių metų pusmetį, aplyginti su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, žuvusių yra 17 mažiau. Anot E. Masiulio pastaruoju metu pastebima problema – savivaldybių teritorijose esančių kelių infrastruktūra yra kiek atsilikusi, labiausiai joje trūksta saugaus eismo inžinerinių priemonių.
„To labai trūksta tam, kad ir vietinės reikšmės keliuose mažėtų žuvusiųjų skaičius. Panaudojant tą gerąją praktiką, kurią jau esame atlikę kartu su savivaldybių atstovais reikia spręsti problemas miestuose ir rajonų savivaldybėse“, ‒ kalbėjo ministras.
Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, tuo tarpu miestų gatvėse ir vietiniuose savivaldybių keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.
Iš visų savivaldybių daugiausia žmonių žuvo Vilniaus mieste (14), Anykščių ir Kauno rajonuose (po 7). Eismo įvykių labiausiai padaugėjo Vilniaus apskrityje.
Saugaus eismo inžinerinėms priemonėms priemonėms, tokioms kaip žiedinės sankryžos, atitvarai, asfalto dangos kokybės gerinimui skirta daugiau nei 100 mln. litų.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras