Italijos gėda – 7 dešimtmetį nepabaigiamas greitkelis

1960-aisiais Italijos pietuose pradėtas tiesti ir iki šiol nepabaigtas beveik 1000 kilometrų greitkelis – populizmo ir organizuoto nusikalstamo pasaulio vaisius. Kaip rašo „The New York Times“, šie dalykai po truputį korumpavo Pietų Italijos valdžią, nuvylė piliečius, kurie pradėjo migruoti iš ekonomiškai izoliuoto Kalabrijos regiono.

Šis greitkelis turėjo sujungti Neapolio ir Reggio Calabria miestų priemiesčius, tačiau iki šiol važiuojant šiuo keliu (A3) pasitaiko kliūčių ir statybinio broko: apleistų statybviečių, pavojingų 2 juostų tiltų, neapšviestų tunelių, nuo kurių lubų laša lietaus vanduo ir nuo kurių kartais ant pravažiuojančių mašinų nukrenta trupančio betono gabalai.

„The New York Times“ rašo, kad šis nevykęs greitkelis simbolizuoja ir tai, ką Šiaurinės Europos valstybės galvoja apie pietinę euro zoną: tai regionai, kurių transformavimąsi į gerovės valstybę jos remia, tačiau matyti, kaip jų dotacijos ir subsidijos pranyksta dėl korupcijos, o vietinė valdžia negali – arba nebenori – tam užkirsti kelio.

Nuo statybų pradžios, rašo „The New York Times“, iš šio greitkelio pelnėsi net trys subrangovų kartos. Šiuos subrangovus rinko ir skyrė taip pat ir trys Italijos politikų kartos. Nuo 2000-ųjų Italijos prokurorai jau suėmė šimtus prie šio greitkelio dirbusių žmonių: daugumai buvo pareikšti įtarimai dėl korupcijos ir turto prievartavimo.

„Italijai europinių lėšų netinkamas panaudojimas padarė milžinišką žalą, nes pinigai ne tik buvo naudojami netinkamai, tačiau net ir išmaitino organizuotą nusikalstamumą“, – situaciją Niujorko dienraščiui komentavo Sergio Rizzo, populiarių knygų apie politinę korupciją bendraautorius. „Pietiniai regionai neturėjo resursų planuoti, o jų remti projektai nedavė rezultatų. Tai yra problema“, – priduria S. Rizzo.

Nuo 2000 iki 2011-ųjų Italija iš Europos Sąjungos fondų gavo maždaug 100 mlrd. eurų įvairioms programoms (jos svyravo nuo žemės ūkio iki infrastruktūros) vystyti. Dauguma lėšų nukeliavo į Pietinę Italiją, tačiau jos atstovai šiuo metu gali „pasigirti“ tik pusiau pabaigtu greitkeliu. Kiek mažiau nei 100 mlrd. eurų gavusi Ispanija gali bent pasigirti pabaigusi pasaulinio lygio greitųjų traukinių tinklą. Atitinkamu laikotarpiu Graikijai skirta 50 mlrd. eurų, tačiau šių investicijų efektas taip pat nėra aiškus.

2001 metais Italija pasiryžo vietoje nepabaigto A3 greitkelio statyti naują – senajame nebuvo tinkamos pagalbinėmis tarnyboms skirtos juostos. Nuo to laiko greitkeli statybai atseikėta 10 mlrd. eurų. Tiesa, kai šalies teismuose įrodyta, jog nemaža dalis šių pinigų naudoti netinkamai, Europos Sąjungos atstovai pareikalavo, kad šiam projektui numatyti 500 mlrd. eurų būtų nukreipti į kitus projektus.

Kaip rašo „The New York Times“, važiuoti A3 greitkeliu – pagrindine regiono, kuriame nėra greitųjų traukinių, kuriame nedarbas siekia 20 proc. (jaunimo nedarbas – net 40 procentų) arterija – panašu į tamsiosios naujausių laikų Italijos istorijos stebėjimą. Tai mišinys korupcijos ir politinės protekcijos, dėl kurio regiono skola yra antra pagal dydį (po Graikijos) Europoje.