Naujasis padangų ženklinimas. Klausimai ir atsakymai

Šiais metais pasikeitė padangų ženklinimas – nuo šių metų lapkričio 1 d. ant visų naujų padangų, parduodamų Europos Sąjungoje, privalo būti etiketės, nusakančios padangos riedėjimo savybes, sukibimą su šlapia kelio danga ir keliamą triukšmą.

Kaip atrodo etiketė?

Etiketė panaši į energijos vartojimo etiketes, kuriomis jau ženklinamos skalbyklės, indaplovės, šaldytuvai ir kiti buities prietaisai. Kuo geresnės padangos (sutaupomo kuro, saugumo ir išorinio triukšmo atžvilgiais), tuo aukštesnei kategorijai jos priskiriamos. Raudonai žymima G kategorija yra prasčiausia, o žaliai žymima A kategorija – geriausia.

Etiketėse bus nurodomi šie trys parametrai:

Suvartojamas kuro kiekis susijęs su pasipriešinimu riedėjimui. Sumažėjus šiam pasipriešinimui, suvartojama mažiau degalų.

Sukibimas su šlapia danga – viena svarbiausių padangos saugumo savybių. Kai lyja, stabdant padangomis, kurios labai gerai sukimba su šlapia danga, stabdymo kelias sutrumpėja.

Padangų keliamas išorinis triukšmas vaizduojamas bangelėmis: viena bangele žymimas mažiausias triukšmas, trimis – didžiausias.

Kuo etiketės naudingos vartotojui?

Kaip ir šaldytuvų, skalbyklių ir kitų prietaisų pirkėjai, vartotojai galės greitai nustatyti, dėl kurių padangų sunaudos mažiau kuro ir kartu kurios padangos yra saugios bei nekelia daug triukšmo. Etiketės padės vartotojams palyginti padangas ir išsirinkti tinkamiausias.

Kiek galima sutaupyti?

Pasirinkęs geriausias (A kategorijos) padangas, vartotojas gali sutaupyti iki 9 proc. degalų, palyginti su prasčiausiomis (G kategorijos) padangomis. Pateiksime 3 pavyzdžius.

Jei vairuojate įprastą keleivinį automobilį ir nuvažiuojate 25 000 km per metus (10 000 km mieste ir 15 000 km tarp miestų), galite sutaupyti apie 580–790 Lt. per metus. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės (papildomai 820–1100 Lt.), pinigų sutaupysite antrais padangų naudojimo metais (apie 340–480 Lt.).

Jei vairuojate didelį keleivinį automobilį (10 litrų/100 km) ir nuvažiuojate daug kilometrų (10 000 km mieste ir 25 000 km greitkeliais per metus), per metus galite sutaupyti apie 1500 Lt. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės, jau pirmais metais galima sutaupyti 440–700 Lt.

Jei vairuojate mikroautobusiuką (pavyzdžiui, pristatymo ar transporto įmonės), kuriuo per metus nuvažiuojama 40 000 km (20 000 km mieste ir 20 000 km tarp miestų), per metus galima sutaupyti 1000–1200 Lt. Padangoms papildomai skyrus 960–1200 Lt., degalų pradėsite sutaupyti jau pirmais metais.

Kaip vartotojai sužinos apie ženklinimą?

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. padangų gamintojai ir importuotojai privalo su visomis padangomis, pagamintomis nuo 2012 m. liepos 1 d., pateikti lipdukus, etiketes ir techninę informacinę medžiagą. Padangų platintojai (pvz., padangų pardavėjai, autoservisai, automobilių pardavėjai) privalo pateikti šią informaciją, aiškiai matomą pardavimo vietoje.

Šis reikalavimas netaikomas iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką pirkėjai prekybos vietose dalį padangų matys su etiketėmis, o dalį – be jų. Taip daroma tam, kad gamintojai turėtų laiko parduoti jau pagamintas padangas ir pasirengti naujai ženklinimo sistemai.

Kaip veikia ženklinimo sistema?

Kaip jau 15 metų daroma buities prietaisų ženklinimo srityje, ES padangų ženklinimo sistema grindžiama pačių gamintojų ar importuotojų teikiamais duomenimis. Tačiau ES valstybės narės privalo taikyti atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytas rinkos priežiūros nuostatas. Jos privalo stebėti rinką ir tikrinti, ar laikomasi įvairių reglamento dėl padangų ženklinimo nuostatų. Be to, nacionalinės institucijos turi tikrinti, ar padangų etiketėje nurodytos kuro vartojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo kategorijos atitinka išmatuotas vertes. Kaip ir kitų produktų atveju, kontrolę atliks tik nacionalinės valdžios institucijos, o ne nepriklausomos institucijos.

Kas nusprendė įvesti padangų ženklinimą?

Reglamentą dėl padangų ženklinimo priėmė Europos Parlamentas ir ES Taryba, remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Ženklinimo sistema buvo rengiama bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinėmis valdžios institucijomis, pramonės atstovais, aplinkosaugos srities NVO ir vartotojų organizacijomis.