Toliau augant žuvusiųjų keliuose skaičiui, žadama peržiūrėti valstybinę saugaus eismo programą. Tarp siūlymų – dar didinti baudas už grubius eismo taisyklių pažeidimus, stiprinti pradedančiųjų vairuotojų rengimą. Taip pat aktyviau žada dirbti ir kelių policija, praneša LRT televizijos laida „Šiandien“.
Pareigūnai sako, kad kol kas tiksliai suskaičiuoti, kiek pernai keliuose žuvo žmonių, negali. Tačiau jau dabar aišku – nelaimės nusinešė daugiau gyvybių nei 2011-aisiais. Tik šaltas ir eismui nepalankus gruodis kiek pagerino šią statistiką. Preliminariais skaičiavimais, pernai avarijose netekome daugiau nei 300 gyvybių.
„Pačių eismo įvykių, sužeistųjų apie 3 proc. mažiau, nukentėjusių vaikų mažiau, neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų irgi mažiau. Tad tokia paradoksali situacija“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Skaičiuojama, kad padėtis keliuose prastėja nuo 2011-ųjų. Nors dar 2010-aisiais Lietuvoje buvo fiksuotas geriausias rezultatas per 5 dešimtmečius.
Specialistai sako, kad nieko nedarant netrukus vėl gali tekti skelbti karą karui keliuose. Esą prieš keletą metų didintos baudos, keistas Kelių eismo įstatymas – nebeveiksmingi, todėl būtina peržiūrėti valstybinę saugaus eismo programą.
„Per pastaruosius metus didesnių pakeitimų nebuvo ir vairuotojai atsipalaidavo. Eismo saugumas yra nuolatinis darbas. Kiekvienais metais turi būti analizuojamos ir eismo įvykių priežastys, ir baudos. Nelogiška, kai užvažiavimas ant žaliosios vejos baudžiamas griežčiau nei važiavimas priešpriešine eismo juosta“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas Vigilijus Sadauskas.
„Ne kartą sakyta, kad programa turi būti įgyvendinama nuolat, kad po kelių metų neatsirastų neigiamų pokyčių. Reikia dėmesio ir daugiau socialinės reklamos, mokymo programos, pradedant darželiais, mokyklomis“, – įsitikinęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Skaičiuojama, kad veiksminga kontrolė avaringumą keliuose gali sumažinti net trečdaliu. Todėl šiemet policija žada dažniau patruliuoti keliuose, taip pat aktyviau vykdyti greičio kontrolę.
„Bus peržiūrėti tam tikri žinybiniai aktai ir rankinio greičio matavimo turėtų būti daugiau, nes esamas stacionarių matuoklių tinklas visų pažeidimų eliminuoti negali, o skaudžių pasekmių dėl greičio viršijimo yra“, – teigia G. Aliksandravičius.
Skaičiuojama, kad kas penktą eismo įvykį sukelia jauni, vairavimo patirties neturintys vairuotojai, o dažniausiai žūva pėstieji tamsiu paros metu.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras