Jau ne pirmus metus kalbama apie tai, kad Europos sąjungoje būtų leidžiama važinėti ilgesnėmis puspriekabėmis nei numatyta dabartiniuose reikalavimuose. Tiesa, ir palaikantys šią idėją ir kritikai turi stiprių argumentų dėl jų naudojimo ar nenaudojimo, tad nemažai šalių iki šiol neapsisprendžia ką daryti su ilgesnėmis puspriekabėmis.
Kai kurios šalys įvedė pereinamuosius periodus, kurių metu naudojamas ribotas kiekis ilgesnių puspriekabių, o periodo pabaigoje bus nuspręsta ar verta jas leisti naudoti laisviau.
Skaitytojams siūlome susipažinti su britų įmonių patirtimi ir jų vertinimu.
Jau praėjo daugiau nei metai nuo tada, kai Britanijos keliais leidžiama naudoti ilgesnes puspriekabes. Standartinė puspriekabė yra 13,6 m ilgio. Britai leidžia naudoti ilgesnes 14,6 m. ir 15,65 m. ilgio puspriekabes. Iš viso yra 1 811 leidimų ilgesnėms puspriekabėms. Iki šiandien yra panaudoti 400.
Manoma, kad toks mažas aktyvumas susijęs su mažesnių įmonių nenoru investuoti į nepatikrintą produktą. Dauguma vežėjų laukia pirmųjų realių rezultatų ir vertinimų. Tuomet ir bus nuspręsta ar verta pirkti ir naudoti ilgesnes puspriekabes.
Taip pat šiuo metu rinkoje daugėja ilgesnių ir universalesnių arba specifinių puspriekabių pasiūla, tad tai taip pat gali padidinti norinčių vežti tokiomis puspriekabėmis gretas.
Iš 400 ilgesnių puspriekabių, kurios buvo pradėtos naudoti 2012 m., 320 yra 15,65 m. ilgio ir tik 80 – 14,6 m. Pagal pirminį planą yra maždaug po 900 leidimų abiejų ilgių puspriekabėms.
Tad dauguma vežėjų naudoja maksimaliai ilgas puspriekabes. Jos yra apie 15 proc. talpesnės už standartines. Tiesa, patys operatoriai pripažįsta, kad jos naudingos tik tada, kai važiuojama iš sandėlio į kitus logistikos centrus ar parduotuves. Važiavimo ratas ir ciklas turi būti uždaras. Kai yra žinoma toli į ateitį ką ši transporto priemonė vežios – tuomet viskas gerai. Tačiau vos tik tokias transporto priemones pradėjus naudoti standartiniams vežimams iš karto susiduriama su problemomis.
14,6 m. ilgio puspriekabė būtent dėl to ir yra labiau tinkama nespecializuotiems pervežimams. Esant standartiniam kroviniui, prarandama mažiau. Ilgesnės puspriekabės iš esmės turi kursuoti tarp kelių tų pačių taškų ir vežti numatytus ir būtent jau sukomplektuotus krovinius.
Dauguma galvoja, kad pagrindinės šių ilgesnių transporto priemonių bėdos yra susijusios su draudimais važiuoti ne greitkeliais ir pakrovimo specifika. Išties, tokiai transporto priemonei rasti krovinius dėl šių priežasčių yra gerokai sunkiau. Nuvežus į vieną pusę pilną puspriekabę, o grįžtant turėti ją ne visą užpildytą yra nusivylimas.
Britai akcentuoja, kad pastaruoju metu vis lengviau bendraujama su pervežimų užsakovais siekiant aprūpinti kroviniais ilgesnes puspriekabes. Tuomet vežėjas sutaupo transportavimo išlaidų, o užsakovas gauna geresnę vienos tonos pervežimo kainą.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras