CARGONEWS

Vilniaus įkalnės – spąstai vilkikams

snow-lorry

Sostinėje spūstys susidaro ne tik dėl į darbus ir iš jų skubančių miestiečių – kartais jas užkemša į kalnelius negalintys užvažiuoti vilkikai.

Įkalinti vilkikai kitus verčia važiuoti ratais

Viena tokia probleminė vieta, vežėjų vadinama raudonu tašku, Vilniuje – vadinamasis Vilkpėdės kalnas. Prieš Savanorių žiedą iš Savanorių prospekto išsukus į dešinę vairuotojus pasitinka grandinė iš vietos negalinčių pajudėti vilkikų. Ši problema iškyla, kai būna slidu.

Siauroje gatvelėje sunkiasvoriai automobiliai įkalnėje sustoti turi ryte, kai eismas būna lėtas, susidaro spūstys. Tada negalėdami pajudėti iš vietos, gatvę jie užkemša dar labiau. Dėl to kenčia ir lengvųjų automobilių vairuotojai.

„Šią problemą matau jau daug metų ir ypač aktuali ji tampa pasnigus ar pašalus, nes vilkikams ar autobusams būna sunku užvažiuoti į gana statų kalną. Tai yra pakankamai judri gatvė ir ypatingai piko metu susidaro nemažos spūstys. Tai, aišku, sukelia nemažai problemų vairuotojams. Aš pati matydama tokią situaciją renkuosi kitą maršrutą ir turiu važiuoti aplinkiniais keliais“, – portalui diena.lt sakė lentvarietė Rugilė J.

Užstringa, bet avarijų nesukelia

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius sakė, kad negalintis pakilti į kalną vilkikas, gali net apvirsti.

Vis dėlto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis tvirtino, kad Vilkpėdės kalnas eismo įvykių gausa sostinėje nepasižymi.

Projektuotojų ir komunalininkų darbo brokas

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius sakė, kad įkalnės – nuolatinis vilkikų vairuotojų rūpestis, kuris gali virsti problema, jeigu už kelius atsakingos institucijos jais per menkai rūpinasi.

„Vilkikai turi tik galinę varomąją ašį, tad į įkalnes jiems sunku įkopti. Europoje, kalnuotose vietovėse jie privalo su savimi vežtis specialias grandines, kurios padeda vilkikui pajudėti iš apsnigtos ar apledėjusios įkalnės, jeigu jis buvo priversta sustoti ir nebegali pajudėti“, – pasakojo G. Vincevičius.

Jis tvirtino, kad sunkiasvoriai automobiliai įkalnėse stringa ne tik Vilniuje – yra buvę panašių atvejų ir Medininkų pasienio poste, kai kai kurie vilkikai nesugebėjo įveikti net nelabai didelių įkalnių. Pasak jo, tai yra ir kelių projektuotojų darbo netobulumai, ir nepakankama vietos valdžios kelių priežiūra.

„Tokios problemos prasideda, vos tik kelininkai pavėluoja išvalyti sniegą, paberti druskos ant kelio. Įkalnės , ypač tos, pro kurias važiuoja vilkikai, turėtų būti raudoni taškai kelininkams, kuriems jie turėtų skirti ypatingą dėmesį“, – įsitikinęs „Linavos“ atstovas.

Jis sakė, kad vežėjų atstovai ne kartą kalbėjo su Lietuvos kelių direkcijos ir su vietos valdžios atstovais dėl kelių įkalnėse tvarkymo. Magistraliniai keliai, anot jo, yra gerai sutvarkyti, daugiau bėdų kyla Vilniuje.

„Čia savivaldybės komunalininkų darbo atspindžiai. Jeigu ruožas nepabertas druska ar smėliu, natūralu, kad kyla problemos. Tai yra operatyvumo klausimas“, – tvirtino pašnekovas.

Savivaldybė beria smėlį tiesiog po ratais?

Vilniaus miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas pripažino, kad Vilkpėdės kalno problema miesto savivaldybei žinoma.

„Todėl šio kelio ruožui skiriamas didesnis dėmesys – dažniau barstoma ir valoma. Visgi kartais pasitaiko atvejų, kad nepakrautas sunkiasvoris transportas patiria problemų kildamas į šį kalniuką. Tokiais atvejais siunčiame papildomus barstytuvus ir smėlis būna barstomas tiesiog sunkiasvoriui transportui po ratais. Kai tokios situacijos kartojasi dažnai šioje vietoje net apribojamas sunkiasvorio transporto eismas“, – teigė A. Visockas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0