Per du pirmus šių metų mėnesius Europoje įregistruota 235.459 naujos įvairių klasių komercinės transporto priemonės, 11,9% mažiau nei analogišku 2012 m. periodu. Komercinio transporto pirkimo mažėjimas vyksta jau 14 mėnesių iš eilės. Tai akivaizdžiai rodo, kad Europoje vis dar tęsiasi krizė.
Komercinės klasės furgonų iki 3,5 t bendro svorio įregistruota 193.085 vnt., 11,4% mažiau nei per du pernai metų mėnesius. Didžiausi nuosmukiai užfiksuoti Italijoje (- 28,7%), Ispanijoje (- 18,3%) ir didžiausioje Europos rinkoje, Vokietijoje (- 15,1%).
Sunkesnėje klasėje – per 3,5 t – vaizdas prastesnis, bet iš esmės panašus: 37.950 vnt., 15,4% mažiau nei per du mėnesius 2012 m. Atskirose rinkose vaizdas tas pats – didžiausioje rinkoje, Vokietijoje įregistruota 10.435 lengvieji sunkvežimiai, bet tai 15,0% nuosmukis. Dar didesni praradimai Italijoje (2.136 vnt., -19,9%), Didžiojoje Britanijoje (4.754 vnt.,-18,9%), Ispanijoje (1.811 vnt., -17,7%).
Sunkiųjų sunkvežimių (per 16 t ) įskaitoje užfiksuota 28.851 mašina. Tai 15,7% nuosmukis, nes beveik visose Europos rinkose pegistracijos duomenys neigiami: Italijoje 19,9%. Didžiojoje Britanijoje 18,9%, Ispanijoje 17,7%.
Tik autobusų įskaitoje rezultatai ne minusiniai. Per du mėnesius Europoje įregistruota 4.424 autobusai, tai 0,5% daugiau nei 2012 m. per tą patį periodą.Nors Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje , Italijoje fiksuojamas nuosmukis, bet rezultatus išgelbįjo Ispanija (+14%) ir Prancūzija (+15,1%).
Lietuva pirmauja
Tarp Baltijos valstybių pagal absoliučius registracijos skaičius per pirmus du mėnesius pirmauja Lietuva – įregistruotos 694 naujos komercinio transporto priemonės. Tai yra nežymus nuosmukis – 1,8%. Estija antroje vietoje (631 vnt., +59,3%), trečioje Latvija (494 vnt., +2,5%).
Furgonų klasėje pirmavo Estija (463 vnt., +81,6), lenkusi Lietuvą (292 vnt., +23,2%) ir Latviją (255 vnt., -11,5%). Vidutinių sunkvežimių įskaitoje vėl pirmoje vietoje Lietuva, bet užfiksuotas nuosmukis (387 vnt., -15,3%). Antroje vietoje Latvija (226 vnt., +18,9%), toliau Estija (163 vnt., +68%).
Sunkiųjų sunkvežimių klasėje, net ir su 29,0% nuosmukiu, Lietuva pirmoje vietoje (319 vnt.). Antri latviai (216 vnt., +18,0%), treti estai (149 vnt., +60,2%).
Pernai per du mėnesius Estijoje buvo įregistruota 55 autobusai, šiemet tik 5. Latvijoje 13 (+225%), Lietuvoje 15 (+15,4%). Šie skaičiai rodo, kad Baltijos šalių autobusų rinka yra visiškai šluba – jei valstybės skiria pinigų, tai tik tada jie perkami.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras