CARGONEWS

Dažniausi techninės pagalbos kreipiniai: „neužsiveda ir užgeso“

evakuator

Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika, pavasarį vairuotojai ypač dažnai pagalbos kreipiasi užklimpus ar prakiurus padangoms. Pastebima, kad dažniau pagalbos kelyje prireikia automobiliui sugedus, nei patekus į avariją. Kartais automobilių savininkai pagalbos prašo ir dėl neapsižiūrėjimo – pasibaigus degalams arba palikus raktus automobilio viduje bei užtrenkus dureles.

„Atšilus orams padaugėjo įvykių dėl prakiurusių padangų, kadangi po žiemos keliuose atsiveria daug duobių. Dėl įvykių automobiliui patekus į duobę BTA šiemet jau numato atlyginti nuostolius 29 klientams ir išmokėti 47,5 tūkst. Lt. Taip pat galima pastebėt ir suaktyvėjimą prašant ištraukti užklimpusį automobilį ant vejos. Žmonės, neradę vietos kiemuose, automobilius stato ant pievų ar kitose vietose, kurios nėra skirtos parkavimui, todėl atšilus ir suminkštėjus žemei, automobiliai klimpsta”, – pranešime spaudai teigia BTA vadovaujantysis KASKO ir ECA draudimo specialistas Gediminas Radavičius.

Kaip teigia ekspertas, klientai vis dažniau naudoja techninę pagalbą. „Pernai transportavome ketvirtadaliu daugiau automobilių nei 2011 m. Vairuotojai taip pat po truputi supranta, kad techninė pagalba tai ne tik autovežio paslaugos, bet ir daug kitų paslaugų – taksi, pakaitinis automobilis, viešbutis”, – sako G. Radavičius.

Dažniausiai fiksuojami techninės pagalbos kreipiniai: „neužsiveda ir užgeso“, rečiau besikreipiantiems būna pasibaigęs kuras, „užsitrenkė durelės, o raktai viduje“. Kiti pasitaikantys atvejai: „užšalo degalų bakas“, „dingo šviesos“, „įsipylė dyzelinio variklio į benzininį automobilį“, „dingo stabdžiai“, „nuleido abi padangas“.

Pasak BTA specialistų, galima pastebėti, kad vyrai, kreipdamiesi techninės pagalbos yra gerokai konkretesni, jie žino, kas jau yra sugedę ar bent jau įtaria gedimo tipą, tuo tarpu moterys dažniausiai nutikusių bėdų neįvardija, bet pamini, kodėl įtaria sistemos sutrikimą: „užsidegė lemputė“, „bijau važiuoti“. Moterys kiek daugiau linkusios kviestis pagalbą dėl dalykų, kuriuos galbūt būtų galima sutvarkyti per kelias minutes padedant aplinkiniams.

Tuo tarpu vyrai kreipiasi tik tuomet, kai tikrai nebegalima važiuoti ir reikia pagalbos. BTA duomenimis, daugiausiai techninės pagalbos kreipinių fiksuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone. Kita vertus, 40 proc. klientų, kurie kreipėsi į BTA dėl žalų, patirtų dėl duobių keliuose, įvykį patyrė Kaune.

Specialisto teigimu, daugiausiai gesti linkę naujesni vokiški automobiliai. Pagal gedimus matyti, kad jų, ypač dyzelinių, yra trapios elektronikos bei kuro įpurškimo sistemos, turbinos. Dažnai genda ir šių automobilių automatinės dėžės – staiga dingsta bėgiai ir automobilio toliau eksploatuoti nebegalima. Kaip rodo statistika, senesniems automobiliams būdingi paprastesni gedimai, dažniausiai fiksuojamas nuleistas ratas ar tiesiog šie automobiliai neužsikuria dėl šalčio, nes prastai veikia automobilio akumuliatorius.

www.DELFI.lt

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0