CARGONEWS

Prieš naujus greičio matuoklius nebeužteks pristabdyti

greicio-matuokliai

Kovai su greičio mėgėjais ketinama pasitelkti naujus daugiafunkcinius greičio matuoklius, kurie matuos, kokiu vidutiniu greičiu automobilis nuvažiavo tam tikrą kelio atkarpą. Šiuo metu pastebima, kad vairuotojai tiesiog sumažina greitį prieš stacionarų matuoklį, tačiau jį pravažiavę vėl spusteli greičio pedalą. Naujoji sistema nebeleistų taip gudrauti, nes duomenys būtų gaunami iš dviejų matuoklių.

Pravažiavus pirmąjį būtų nuskaitomas automobilio numeris ir pravažiavimo laiko, o po, pavyzdžiui, 20 km kitas matuoklis vėl nuskaitytų automobilio numerį ir paskaičiuotų, kokiu vidutiniu greičiu jis nuvažiavo visą atstumą.

„Pravažiavus pro matuoklį, jis fiksuoja palydovinį laiką minutėmis ir automobilio numerį, pravažiuojant pro kitą matuoklį po 10 km, 15 km ar 50 km vėl fiksuojamas laikas ir automobilio numeris, tuomet atstumas padalinamas iš laiko ir paskaičiuojamas vidutinis greitis tame ruože. Žinoma, atsiranda daug interpretacijų, kad vis tiek bus galima lėkti, o po to aikštelėje pastovėti. Tačiau nematau logikos, galbūt kam nors ir susišvies taip elgtis, bet tokių žmonių bus nedaug“, – DELFI sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

Šie matuokliai vienas nuo kito gali būti statomi įvairiais atstumais – tai priklauso nuo to, kokio ilgio kelio ruožas yra be nusukimų.

„Paprasti stacionarūs greičio matuokliai veikia nedideliu spinduliu. Kartais juokaujama, kad jie veikia 90/60/90 principu. Prie matuoklio žmogus pristabdo, bet po to ir vėl viršija greitį. Sumontavus naujuosius matuoklius, ilgesniuose ruožuose būtų galima išlaikyti saugų leistiną greitį, nes nebebūtų poreikio lenkti. Dabar visam srautui važiuojant 90 km/val., būtinai atsiranda norinčių važiuoti 120 km/val. ir jie pradeda lenkti. Jeigu toks vairuotojas žinotų, kad gaus baudą, jis važiuotų su srautu“, – apie naujųjų matuoklių naudą kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, šiuo metu reikia naujų priemonių eismo saugumui gerinti, nes žmonės jau priprato prie prieš kelerius metus įgyvendintų sugriežtinimų:„Dabar jau reikalingos priemonės, mažinančios žuvusiųjų skaičių keliuose, nes nuo 2007 m., kai buvo pritaikyta daug inžinerinių priemonių, sugriežtintos baudos, žmonės priprato, todėl nebepastebimas žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas. Remiantis užsienio šalių patirtimi, reikia žengti kitą žingsnį ir ieškoti kitų priemonių. Vieną jų galėtų būti šie matuokliai“, – tvirtino E. Skrodenis.

Jo vertinimu, šie matuokliai Lietuvoje galėtų atsirasti po maždaug dvejų-trejų metų.

Pašnekovas svarsto, kad pirmiausiai tokie matuokliai galėtų atsirasti autostradoje Vilnius-Kaunas arba „Via Baltica“ magistralėje tarp Mauručių ir Puskelnių.

„Dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų, pakeisti nemažai teisės aktų, pavyzdžiui, kad atsirastų vidutinio greičio sąvoka, taip pat atlikti metrologines patikras, kalibravimus“, – tvirtino jis.

Dabar naudojami greičio matuokliai fiksuoja automobilio greitį, o naujieji fiksuotų automobilio numerį. Šią sistemą galima būtų naudoti ir plačiau, pavyzdžiui, patikrinti, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, ar turi civilinės atsakomybės draudimą.

Tokie matuokliai naudojami Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pavyzdžiui, Čekijoje aplink Prahą veikia 30-40 tokių ruožų. Pasak jo, Prahos savivaldybė džiaugiasi, kad eismo saugumo situacija gerokai pagerėjo.

„Ši technologija dažnai naudojama tuneliuose, kur svarbus vidutinis greitis, kad automobiliai nevažiuotų pernelyg lėtai ar per greitai. Taip pat ir greitkeliuose“, – sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas.

DELFI jau rašė, kad šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvoje turėtų pradėti dirbti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0