Kiek pinigų vilniečiai palieka Geležinio Vilko gatvės spūstyse

Vos kilometro atstumui įveikti kartais tenka skirti ir 25 minutes. Su tokia realybe susiduria piko metu į darbą Vilniaus Geležinio Vilko gatve važiuojantys vilniečiai. Jau metus trunkantis remontas ne tik ėda laiką, bet ir degina pinigus. Technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas skaičiuoja, kad nuolat spūstyse įstrigę miestiečiai per dieną dėl šių darbų praranda dešimtis litų, o skaičiuojant visus pravažiuojančius susidaro šimtatūkstantinė suma.

Dar pernai pradėjus statyti naują estakadą, dalyje Geležinio Vilko gatvės vietoj dviejų eismo juostų viena puse palikta tik po vieną juostą. Todėl mašinų grūstis sumažėja tik vėlai vakare ir labai anksti ryte.

„Tai, kas dabar vyksta, yra visiškai nenormalu“, – DELFI teigė kasdien šia gatve į darbą važiuojantis vilnietis Saulius.

Šiuo metu, anot jo, dar šiek tiek lengviau, bet neprasidėjus atostogų sezonui būdavo labai sunku prasibrauti į darbą.

„Pastaruoju metu spūstys apie 9 val. yra apmažėjusios, nebe tokios didelės, kokios buvo iki birželio pabaigos. Tačiau vis tiek tenka sugaišti ne tiek laiko, per kiek įprastai galima buvo kirsti šią atkarpą iki remonto. Sunku pasakyti, bet kelionės trukmė patrigubėjo net net pailgėjo keturis kartus. Anksčiau šį atstumą pravažiuodavau per porą minučių, dabar užtrunku ir 7-8 minutes, ir 10 minučių, o baisiuoju laiku iki birželio pabaigos spūstyse praleisdavau apie 20 minučių. Rekordas – 25 minutės“, – pasakojo Saulius.

Ne ką geresnė situacija ir grįžtant namo. Vilnietis pasakoja, kad vien išsukant iš S. Konarskio gatvės tenka palaukti 7-8 minutes beveik nejudančioje kolonoje. Dar porą minučių trunka įsiliejimas į Geležinio Vilko gatvės srautą.

„Net dabar, kai mieste mažai automobilių, ši atkarpa atima tris kartus daugiau laiko nei įprastai. Baisu pagalvoti, kas bus nuo rugpjūčio pabaigos, kai visi sugrįš ir vėl spūstys bus visiškai netinkamos sostinei. Šitiek laiko vyksta darbai ir nerasta jokio sprendimo, kuris palengvintų žmonėms keliones“, – piktinosi jis.

Pašnekovas pripažino neskaičiavęs, kiek papildomai išleido kurui.

„Šito negalėčiau paskaičiuoti, tačiau turint galvoje, kad mano automobilis nėra iš taupiųjų, manau, kad mėnesio išlaidos transportui gerokai padidėjo vien dėl šios spūsties Geležinio Vilko gatvėje“, – sakė vilnietis.

Jis pripažino anksčiau bandęs ieškoti kitų maršrutų, tačiau ir ten įstrigdavo spūstyje.

Prognozuoja, kad užtruks valandą

Technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas skaičiuoja, kad be spūsčių kelionė nuo Gerosios Vilties žiedo iki Lietuvos Edukologijos universiteto turėtų trukti maždaug minutę, nes leistinas greitis šioje atkarpoje yra 60 km/val.

„Per spūstis vidutinis judėjimo greitis šioje atkarpoje yra 2-3 km/val. Taigi piko metu tokį patį atstumą galima įveikti per 30-40 minučių. Dieną, kai srautas sumažėja, kelionė trunka apie 30 minučių, o kai visi grįš prieš rugsėjo 1 d., gali būti, kad piko metu važiavimas užtruks ir valandą, ir ilgiau. Vasarą įdomumo dėlei išbandžiau šią atkarpą, tai važiuodamas nuo tunelio prie Seimo užtrukau septynias minutes vietoj vienos, o važiuojant atgal nuo Giraitės žiedo spūstis būdavo didesnė“, – DELFI sakė jis.

Technikos mokslų daktaras skaičiuoja, kad stovint spūstyje veltui sudeginama tūkstančiai litų.

„Žiūrint valstybiniu mastu, jeigu per parą tą atkarpą pravažiuoja 50 tūkst. automobilių, iš kurių kiekvienas sudegina bent 2 litrus kuro, tai paaiškėtų, kad 100 tūkst. litrų kuro išmetama veltui: orui šildyti ir užterštumui didinti“, – teigė V. Sadauskas.

Jis taip pat paskaičiavo, kad remiantis juodžiausiu scenarijumi, stovėjimas spūstyje Geležinio Vilko gatvėje per dieną paprastam vilniečiui gali kainuoti keliasdešimt litų.

„Jeigu dyzelinis automobilis mieste sunaudoja 5-6 l, tai spūstyje arba važiuodamas 20-30 km/val greičiu gali sunaudoti bent 1,8 karto daugiau kuro. Taigi vietoj 6 l jis sunaudos 10 l. Taigi jeigu vairuotojas, važiuodamas į darbą, užtrunka pusvalandį spūstyje ir tiek pat grįždamas iš darbo, jis sudegina 10 l kuro (apie 45 Lt – DELFI). Tai yra maksimalus neigiamas pasiekimas. Jeigu stovėdamas spūstyje vairuotojas užgesina variklį, tuomet jis sunaudos mažiau kuro. Tačiau jeigu jis variklio neišjungia, didelis automobilis gali sunaudoti iki 2 kartų, o mažesnis – iki 1,5 karto daugiau kuro“, – aiškino specialistas.

Žinoma, pasak jo, automobilis automobiliui nelygus. Pavyzdžiui, jeigu automobilyje yra start/stop sistema, kai variklis sustojus užgęsta, tuomet bus sunaudota maždaug vienu litru mažiau degalų.

Visiems norintiems sužinoti, kiek tiksliai jiems kainuoja stovėjimas spūstyje, V. Sadauskas pataria padaryti paprastą eksperimentą.

„Prieš išvažiuojant į darbą galima prisipilti pilną baką kuro, o grįžtant toje pačioje degalinėje vėl įsipilti kuro tiek, kiek tilps. Taip ir sužinos, kiek sunaudojo degalų. Pasibaigus Geležinio Vilko gatvės remontui, galima vėl padaryti tą patį ir taip sužinoti, kiek jums kainavo šis remontas“, – sakė jis.

Valstybė iš to uždirba

Kartu technikos mokslų daktaras atkreipia dėmesį, kad didesnis kuro sunaudojimas yra naudingas valstybei.

„Paskaičiuokime, kas gauna kuro akcizą ir kam nueina pridėtinės vertės mokestis. Kuo daugiau bus nupirkta degalų, tuo daugiau pajamų turės valstybė. Taigi valstybei tai yra naudinga“, – sakė V. Sadauskas.

Jis tvirtina, kad kitose šalyse gatvės remontuojamos ir naktimis, ir keliomis pamainomis. Tačiau tai esą priklauso nuo užsakovų.

„Tai priklauso nuo to, kas skelbia konkursą ir nuo to, kiek pinigų tam numatyta. Jeigu konkursui numatyta mažai lėšų, tai valstybė arba savivaldybė, kuri daro tokį konkursą, mano, kad dalį išlaidų gali padengti vartotojas. Be abejo, tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje kelius stato ir naktį, ir vakarais. Tačiau, kaip žinote, nuo 22 val. iki 6 val. darbuotojams reikia mokėti dvigubai. Tokiu atveju konkursą laimėjusio verslininko pelno marža būtų mažesnė, nes reikėtų sumokėti už apšvietimą ir dvigubai mokėti darbuotojams“, – sakė pašnekovas.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo piliečių sąmoningumo.

„Jeigu piliečiai būtų sąmoningi, jie niekuomet neleistų, kad tokie projektai būtų rengiami. Kodėl kitose šalyse to daryti nedrįsta valstybė ar savivaldybės? Pas mus daug kur taip daroma, pavyzdžiui, ar būtina automagistralę remontuoti vasarą, kai yra didžiausias pikas?“, – kalbėjo technikos mokslų daktaras.

Žada laisvesnį važiavimą

Tuo metu projekto vadovas ir bendrovės „Kauno keliai“ darbų vadovas Tauras Jakelaitis DELFI sakė, kad darbai vykdomi taip, kaip numatyta sutartyse.

„Mes dirbame pagal sutartį su užsakovu, kadangi sutartis yra tokia, o ne kitokia, mes laikomės jos sąlygų. Sutartyje yra numatyta, kokiomis sąlygomis dirbsime“, – pasiteiravus, kodėl negalima dirbti, pavyzdžiui, dviem pamainomis ar ilgiau, sakė jis.

Kartu jis įžiebia vilties spūsčių nukamuotiems vilniečiams – rugsėjį žadama atidaryti po dvi juostas kiekviena eismo puse.

„Nors sutartis baigiasi kitais metais, bet mes dedame pastangas, kadangi yra susidomėjimas, kad viskas vyktų greičiau“, – sakė T. Jakelaitis.

DELFI primena, kad Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių tvarkymo darbai pradėti pernai birželį. Planuojama sutvarkyti daugiau nei 0,3 km ilgio A. Goštauto ir beveik 0,8 km ilgio Geležinio Vilko gatvės bei pastatyti 0,6 km ilgio viaduką. Pagal rangos sutartį, darbų pabaiga numatyta 2014 m. gegužę.

Šio projekto vertė – 32 mln. Lt.

Kaip buvo skelbta anksčiau, viešąjį konkursą laimėjo bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“.