CARGONEWS

Komercinio transporto ateities degalai. Kodėl dyzelinas vis dar karaliauja?

53089-future-is-closer-than-you-think-for-alternative-fuels-says-b

Kuomet buvo išrastas dyzelinis variklis, jis ne iš karto, tačiau vis tik užkariavo pasaulį. Šiaip ar taip nieko amžino nėra. Įvertinkime ir kitas kuro rūšis, kurios jau išrastos ir siekia perimti dyzelino pozicijas ateityje.

Dauguma automobilių gamintojų kuria alternatyvias technologijas. Vieni orientuojasi į hibridus, kiti dujas, treti vandenilį ir tai dar ne viskas. Yra ir kitų sprendimų, kurie ateityje gali tapti įprasti, kaip šiuo metu įprasti yra dyzelinu varomi automobiliai.

Pavasarį Olandijos mieste Einhovene Profesorius Franzas Mozeris, padedantis kurti variklius „DAF“ vilkikams, per šios kompanijos naujos variklių gamos pristatymą, nedviprasmiškai užsiminė, kad kol kas jokios alternatyvos sunkvežimiuose naudojamam dyzeliniu nėra. Jis sutiko, kad lengvuosiuose automobiliuose galima montuoti kitokio tipo degalus naudojančius variklius, tačiau tik ne sunkvežimiuose. Dyzelino efektyvumas šiuo metu yra žymiai geresnis už kitų degalų efektyvumą. Tiesa, Profesorius akcentavo, kad tokia jo prognozė yra paremta šiandieninėmis technologijomis ir galimybėmis. Ateityje, mokslui žengiant į priekį, jis ir pats tikisi kitokių sprendimų.

Dujos

Daugumai gamintojų nereikia aiškinti apie tai, kad ateityje gali pritrūkti dyzelino. Jie jau dabar svarsto įvairias alternatyvas. Viena iš jų – dujos.

Iškastinis kuras degdamas išskiria labai daug anglies junginių, tad natūralu, kad kol nebus surastas kitas kuro šaltinis, stipriai į priekį pasistūmėti ekologijos srityje gali ir nebepavykti. O būtent ekologija šiuo metu yra itin svarbus faktorius. Nemažai sunkvežimių gamintojų atsigręžia į dujas.

Dyzeliniai varikliai gali dirbti varomi dujomis. Tai nereikalauja ir itin didelių pakeitimų. Tokios transporto priemonės yra ekologiškesnės, o finansinė kuro sąnaudų išraiška mažesnė. Šiuo metu didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra. Nėra tinkamų saugojimų sąlygų, mažai degalinių, galinčių pasiūlyti šį kurą sunkvežimiams.

Hibridai

Transporto priemonės, kuriose yra kombinuojami du varikliai jau gana senai rieda mūsų keliais, tačiau kol kas jų neužkariauja. Dažniausiai tokios transporto priemonės turi benzininį arba dyzelinį variklį su elektrine pavara. Pastaraisiais metais itin greitai tobulėjančios baterijų technologijos teikia vilčių, kad šios transporto priemonės netrukus gali dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

Komerciniame automobilių sektoriuje tokių transporto priemonių problema yra bendra jų masė. Nors pastaruoju metu ji vis didėja. „Iveco“ siūlo 12 t. „Eurocargo“ modelį, o „Renault“ nusitaikė į 26 t. „Premium“ modelį.

„DAF“ atstovai, taip pat kuriantys tokias transporto priemones, teigia, kad jų gamybos išlaidos yra išties didelės. 12 t. bendrosios masės tokia transporto priemonė kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei įprasta dyzelinė. Šiuo metu „DAF“ teikia hibridų nuomos paslaugas. Tokiu būdu tikimasi „atrakinti“ rinką šiems modeliams. Vežėjai išbandę šias transporto priemones, galės įsitikinti jų taupumu ir efektyvumu.

Regeneruojančios sistemos

Tai sistemos, kurios atkuria jau išnaudotą energiją. Dažniausiai ta energija išsiskiria šilumos pavidalu. Potencialo atkurti energiją turi beveik visi svarbiausi variklio mazgai: kompresoriai, generatoriai, vandens siurbliai ir pan. Stabdant taip pat galima atkurti dalį prarandamos energijos, kuri būtų vėl panaudojama.

Išmetamųjų dujų šiluma taip pat yra nepanaudota energija, kurią būtų galima pabandyti atkurti. Tikimasi, kad per artimiausius 30 metų bus sukurtos tikrai efektyvios technologijos, kurios šią energiją sugebės panaudoti dar kartą.

Tiesa, tokios sistemos iš esmės nebūtų nauja kuro rūšis, tiesiog būtų dar labiau išnaudojamas jau esamas variklis, kuris dažniausiai būna dyzelinis.

Elektra

Vien tik elektra varomos transporto priemonės kelią daugiau kol kas neatsakomų klausimų. Norint kurti tokias komercines transporto priemones, pirmiausiai reikia sugalvoti, kaip joms perduoti elektros energiją. Montuoti baterijas pačioje transporto priemonėje yra ekonomiškai nenaudinga. Jos per daug sveria ir užima daug vietos.

Kuo lengvesnė transporto priemonė, tuo efektyvesnis elektrinis variklis, o sunkvežimiai lengvumu nepasižymi, tad ir efektyvumas kol kas labai žemas.

Nepriklausomi ekspertai, norintiems montuoti elektrinius variklius, siūlo neprasidėti su sunkesnėmis nei 2,6 t. transporto priemonėmis. 7,5 t. masės sunkvežimis norėdamas įveikti ekonomiškai logišką atstumą turėtų gabenti 2,3 kubinio metro tūrio baterijas, kurių bendroji masė apie 4 t.

Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo šie skaičiai darosi absurdiškesni. Tarkime, kad 44 t. vilkikas bake turi 990 l. dyzelino, kurio masė 836 kg(vienas kubinis metras dyzelino). Elektriniam varikliui norint gauti tokį patį kiekį energijos reiktų kartu gabentis 26 kubinių metrų ir 52 t. masės baterijas.

Iš kitos pusės, prieš penkmetį ir 2,6 t. bendrosios masės elektra varoma transporto priemonė atrodė nelogiška. Laikui bėgant efektyvėja technologijos, tad ir logiškos masės kriterijus kopia aukštyn.

Vandenilis

Kartais atrodo, kad šis kuras bus kaip Nojaus arka ir išgelbės pasaulį nuo visų problemų. Neįtikėtinai švari energija iš šio kuro jau išgaunama. Tai ir buvo didžiausias iššūkis, priversti šią technologiją veikti. Daugybė kompanijų bendradarbiavo norėdamos pasiekti šį tikslą.

Šiuo metu tokiu kuru varomu transporto priemonių yra ir visuomeniniuose keliuose. Ne gana to, dalis tų transporto priemonių yra autobusai. Taigi, ši technologija tinkama sunkiasvorėms transporto priemonėms. Į aplinką išsiskiria tik vandens garai ir šiluma. Kas gali būti švariau? Kur problema?

Problemos sprendimas toks kaip ir visų kitų gyvenimiškų problemų – pinigai. Jei lygintume su šiomis transporto priemonėmis, net hibridai atrodo itin pigūs.

Ko tikėtis?

Kuri iš šių kuro rūšių dominuos ateityje? O gal dyzelino iš sosto nesugebės išversti niekas? Sprendžiant iš to, kad vieni automobilių gamintojai labiau tyrinėja vienas technologijas, o kiti kitas, panašu, kad tikima jomis visomis. Priešingu atveju vargu ar būtų investuojami šimtai milijonu į tai, kuo netikima.

Inžinieriai nestovi vietoje, jie dirba ,kuria naujas technologijas. Tikėtina, kad gali būti sukurta visiškai nauja kuro rūšis ar variklio veikimo principas. Nenurašykime ir dyzelino, čia taip pat dar yra ką veikti.

Tiesa, jei kažkas sugebės sukurti pigią vandenilio technologiją, tuomet, daugumos ekspertų nuomone, viskas bus aišku. Nobelio premija, garbė ir šlovė garantuota.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0