Padidintas pavojus keliuose: laukiniai žvėrys

Rudenį rytais ir vakarais aplinką vis dažniau gaubia sutemos, tankūs rūkai riboja matomumą, o migruojantys laukiniai žvėrys dažniau, nei kitais metų laikais, bando pereiti net intensyvaus eismo automagistrales.

Dėl šių priežasčių transporto priemonių vairuotojams ne visada pavyksta išvengti susidūrimo su laukiniais žvėrimis. Kadangi keliuose per miškingas vietoves apie galimą pavojų informuoja įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys“, vairuotojai prie jų pripranta ir šią informaciją dažnai ignoruoja, tikėdamiesi, jog intensyvaus eismo keliuose padidinta rizika dėl laukinių žvėrių migravimo negresia.

Vokietijos, per kurią dažnai nusitęsia ir Lietuvos krovinių bei keleivių vežėjų maršrutai, Laukinių žvėrių globos fondo atstovas Andreas Kinser’is transporto priemonių vairuotojams dar kartą primena, jog įspėjamųjų ženklų miškingose vietovėse niekada, ypač rudenį, kai pablogėja matomumas, ignoruoti negalima. Siekdamas suaktyvinti vairuotojų budrumą, jis pateikia autoįvykių ir jų pasekmių, kilusių dėl susidūrimo su laukiniais žvėrimis, statistiką.

Praėjusiais metais Vokietijos keliuose užfiksuota keletas šimtų tūkstančių autoįvykių, kuriuose krito beveik 230 000 laukinių žvėrių. Šiuose autoįvykiuose nukentėjo ir transporto priemonių vairuotojai arba jų keleiviai – apie 3 000 žmonių sužeista, 27 žuvo. Draudimo bendrovių kompensacijos šiems nuostoliams padengti sudarė beveik pusę milijardo eurų. Pagal statistiką autoįvykiai su tragiškomis pasekmėmis dažniausiai užfiksuoti dėl susidūrimų su briedžiais, elniais ir šernais. Pasak Laukinių žvėrių fondo ekspertų, į šią autoįvykių statistiką neįtraukti duomenys dėl susidūrimų su smulkiąja fauna – kiškiais, lapėmis arba barsukais, kai transporto priemonės ir žmonės draudiminių nuostolių nepatyrė arba jų kompensavimo sumos buvo nedidelės.

Būtina informuoti policiją

Saugaus eismo ekspertai, o taip pat laukinių žvėrių globos atstovai, miškininkai ir medžiotojai vienbalsiai tvirtina, jog įspėjamųjų ženklų „Laukiniai žvėrys“ galiojimo zonose ir ypač pablogėjus matomumui dėl meteorologinių sąlygų, būtina ne tik sumažinti greitį, atidžiai stebėti kelkraščius ir būti pasiruošus bet kuriuo momentu sustabdyti transporto priemonę. Ypač pavojingos žvėrių migravimo vietos susidaro tarp miškų ir laukų, kuriuose rudenį ieškoma maisto.

Bet kuriuo atveju, susidūrus su laukiniu žvėrimi, būtina įjungti mirksinčias avarinio stovėjimo šviesas, autoįvykio vietą paženklinti avariniais ženklais, o iš jos pagal galimybes stengtis pašalinti pavojų – kritusį žvėrį nutempti į kelkraštį. Jeigu žvėris tik sužeistas, autoįvykio dalyviams patariama laikytis nuo jo kuo atokiau, kad žvėris nesužeistų žmonių. Jeigu transporto priemonė nukentėjo, o žvėris pabėgo, įsidėmėti kryptį, nes jos nurodymas padės medžiotojams surasti sužeistą žvėrį.

Nesvarbu, kokios autoįvykio pasekmės, apie susidūrimą su laukiniais žvėrimis visada būtina informuoti policiją. Jos pareigūnai užfiksuos autoįvykį ir išduos vairuotojui tai patvirtinantį dokumentą, kuris bus reikalingas norint gauti kompensaciją už patirtus nuostolius iš draudimo bendrovės ir padės išvengti baudos už savavališką pasišalinimą iš autoįvykio vietos.