CARGONEWS

Esant dideliam kritulių kiekiui avaringumas keliuose didėja

A_very_wet_road_-_geograph.org.uk_-_337091

BTA atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. esant dideliam kritulių kiekiui avaringumas darbo dienomis keliuose padidėdavo 9 proc. palyginti su sausomis tų pačių metų dienomis. Lyjant net silpnam lietui pernai metų savaitgaliais vidutiniškai avaringumas išaugdavo iki 35 proc., o darbo dienomis svyruodavo 2-7 proc. lyginant su tų pačių metų atitinkamomis sausomis dienomis.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę. Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.

„Akvaplanavimo metu automobilis gali „elgtis“ kelyje ne taip kaip tikimasi, stabdant gali pradėti slysti,“ – teigė Ekspertizių skyriaus vadovas-vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis. Pasak eksperto, reikia atsižvelgti ir į pavojų keliančius senus lapus ant kelio dangos. Kai tam tikrose vietose kelyje susikaupia storesnis drėgnų lapų sluoksnis, toks ruožas tampa itin slidžiu. Vairuotojams vertėtų būti ypač atidiems lapais padengtuose kelio vingiuose.

Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/h greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.

Patys skaudžiausi atvejai užfiksuoti, kai vairuotojai, akvaplanavimo metu praradę automobilio kontrolę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies, numuša pėstįjį.

Atlikus tokių įvykių analizę, BTA draudimo bendrovės specialistai priėjo išvados, kad avarijų, nutikusių akvaplanavimo metu, dažna priežastis – vairuotojų saugaus vairavimo esant slidžiai kelio dangai taisyklių nesilaikymas. Vairuotojai dažnai laikė vairą viena ranka, važiavo nesaugiu greičiu, arba eksploatavo automobilį su netinkamomis važiuoti padangomis. Dėl šių priežasčių sunkiau valdyti automobilį.

Dauguma vairuotojų nesuvokia, kai pavojinga važiuoti šlapiu keliu, ypač kai jį dengia vandens sluoksnis. Lyjant arba tuoj po lietaus vandens sluoksnis ant kelio beveik niekada nebūna tolygus. Tam tikru greičiu važiuojant tarp padangų ir kelio dangos susidaro vadinamoji vandens plėvelė, kuri smarkiai sumažina sukibimą – dėl jos automobilis net ima „plaukti“. Net ir geriausios padangos neįstengs pakankamai sukibti su keliu.

Draudimo bendrovės BTA specialistai išskyrė svarbiausius saugaus vairavimo veiksmus siekiant išvengti akvaplanavimo:

• visų pirma būtina nuolat sekti automobilio techninę būklę – periodiškai tikrinti automobilio važiuoklės elementus, vairo mechanizmą;

• griežtai rekomenduojame naudoti gamintojo numatytų dydžių padangas ir ratlankius. Padangas keisti nelaukiant iki kol nusidėvės iki minimalaus protektoriaus rašto gylio;

• šiuo metu itin madinga ant automobilio montuoti kuo didesnio skersmens ratlankius su kuo platesnėmis padangomis. Vis dėlto grožį verta aukoti dėl saugumo. Plačios padangos didina akvaplanavimo tikimybę;

• bent kartą ar du (jeigu važinėjama daugiau) per metus, rekomenduojame reguliuoti ratų geometriją;

• esant šlapiai kelio dangai, ypač kai jį dengia didelis vandens sluoksnis, rekomenduojame važiuoti daug mažesniu tempu, kelio vingius įveikti mažesniu greičiu nei įprastai, laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;

• būkite atidūs kelyje, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms;

• pajutę, kad automobilis pradeda „plaukti“ keliu, nedarykite jokių staigių veiksmų – stipriai nestabdykite, nespauskite akseleratoriaus pedalo, nesukinėkite vairo.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0