Alternatyvių degalų infrastruktūros direktyva paskatins švaresnio ir tvaresnio transporto plėtrą Europos Sąjungoje

Gruodžio 5 d. Briuselyje, Transporto ir telekomunikacijų tarybos popietinėje sesijoje, skirtoje transporto klausimams, valstybės narės patvirtino bendrą poziciją dėl alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros direktyvos, kuria ES valstybės narės galės nustatyti ir užtikrinti tam tikrą minimalų alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros lygį.

„Tai pirmas ES teisės aktas šioje srityje ir pirmas kartas, kai visos ES šalys imsis bendrai plėtoti alternatyvių degalų infrastruktūrą. Tai padės sukurti bazinį šios infrastruktūros lygį visoje ES, prisidės prie ES bendrosios rinkos veikimo“, – sakė Tarybai pirmininkavęs Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Svarbiausias direktyvos tikslas – išplėtojus alternatyvių degalų infrastruktūrą ir rinką, padidinti šių degalų proporcinį suvartojimą transporto sektoriuje, taip sumažinant neigiamą transporto poveikį aplinkai. Šie standartai užtikrins, kad visoje ES bus kuriamas vienodas alternatyvių degalų infrastruktūros tinklas, jie svarbūs ir gamintojams, nes leis aiškiai orientuoti savo investicijas, sumažins gamybos kaštus ir užtikrins, kad gaminama produkcija bus pritaikoma visose ES šalyse.

„Mano nuomone, Tarybos bendroji pozicija duos aiškų ir realistinį signalą rinkai, taip pat padidins alternatyvių degalų ir transporto priemonių prieinamumą“, – sakė R. Sinkevičius.

Pasak ministro R. Sinkevičiaus, šios direktyvos poveikį tiesiogiai pajus visi ES gyventojai. Padidės alternatyviu kuru varomų transporto priemonių, joms tinkančių degalų ir atitinkamų degalinių pasirinkimas, informacija apie degalų atitikimą automobiliui bus plačiai prieinama, o vienodas žymėjimas leis lengvai pasirinkti reikiamą kurą degalinėse.

ES transporto ministrai šiandien susipažino su Lietuvos parengta pažangos ataskaita dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ERA) reglamento, kuri, bendradarbiaudama su nacionalinėmis geležinkelių saugos institucijomis, ateityje išduos leidimus naudoti geležinkelių riedmenis visoje ES ir vežėjų saugos sertifikatus. Siekiama, kad ERA vienodai glaudžiai bendradarbiautų su visomis nacionalinėmis saugos institucijomis, o naujos agentūros funkcijos netaptų papildoma našta nei geležinkelių verslui, nei šalių biudžetams.

Aviacijos srityje ministrai susipažino su Lietuvos pasiekta pažanga dėl reglamentų, susijusių su oro keleivių teisų užtikrinimu. Šį pusmetį ES valstybės narės intensyviai diskutavo dėl Europos Komisijos pasiūlymo keisti šiuos reglamentus, ir pasiekė didelę pažangą siekiant bendros pozicijos.

Danijos siūlymu į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl aviacijos sektoriaus projektų finansavimo. Diskusijoje keltas klausimas, kad Europos Komisijos skirtingų generalinių direktoratų parengti teisės aktai nėra palankūs tolesnei šio sektoriaus plėtrai: pavyzdžiui, transeuropinių tinklų (TEN-T) reglamente konstatuojama, kad aviacijos sektoriuje prioritetas turėtų būti skiriamas oro uostų pajėgumui ir veiklos efektyvumui didinti, tačiau Komisijos pristatytame naujame Valstybės pagalbos gairių projekte dar labiau ribojamos investicijos į oro uostų plėtrą, o naujai parengtuose ES struktūrinės paramos dokumentuose apkritai siūloma investicijas aviacijoje koncentruoti į oro uostų aplinkosaugos priemones. Ministrai nuogąstavo, kad tai gali apriboti tolesnę tvarią oro uostų plėtrą ir jų pasaulinio konkurencingumo didinimo galimybes.