Prieš numatomą įvesti 5 proc. pajamų mokestį už parduotą medieną prie Seimo protestavo miškų savininkai. Pasak įstatymo pataisų rengėjų dabar tik urėdijos, kurios valdo valstybės miškus, atlieka tuos darbus. Tad norima, kad prie to prisidėtų ir privačių miškų savininkai.
Urėdijos pernai 20 mln. litų skyrė keliams remontuoti, šiemet tam esą prireiks dar daugiau lėšų. Pasak įstatymo pataisos rengėjų, tais pačiais miškų keliais naudojasi ir privatininkai. Be to, urėdijos moka žymiai didesnius mokesčius, o iš privačių miškų surenkama tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Todėl siūloma įvesti papildomą 5 proc. mokestį už parduotą medieną.
Pinigai bus pervedami į fondą miško keliams tvarkyti, priešgaisriniams įrenginiams, sausinimo sistemoms. Tačiau prieš numatomą naują mokestį protestuoja miškų savininkai.
„Dar paims 5 proc. tai iš viso – penktadalis pajamų bus atimta atsieit miškų keliams tvarkyti, o juk mokam už benziną. Kur tie pinigai nueina, neaišku“, – piktinasi mišką turintis Stasys Stonkus.
Miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis taip pat nepritaria naujai tvarkai.
„Jei bus įvestas šis mokestis, darbai miškuose stos, pramonei nebus tiekiama mediena. Smulkesni savininkai visai nustos darbus vykdyti, o stambios bendrovės svarsto keltis į Latviją ar Estiją, kur geriau su mokesčiais“, – sąlygas lygina A. Gaižutis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, kad 5 proc. mokestis nėra didelis, o miško savininkai taip pat turi prisiimti atsakomybę.
„Maždaug 2012 m. A. Kubiliaus Vyriausybė priėmė Miškų plėtros strategiją, ir jie numatė nuo 2015 m. įvesti 10 proc. mokestį, o nuo 2020 m. – 20 proc. Mes siūlom tik 5 proc. Jei žmogus nekirto miško, tai ir jokio mokesčio nemokės, o jei iškirto, sudarkė kelią, tai turi prisidėti ir tą kelią suremontuoti“, – įsitikinęs A. Salamakinas.
Pasak komiteto vadovo, įstatymo pataisas, numatančias papildomą 5 proc. mokestį nuo gautų pajamų už parduotą mišką, Seimas turėtų svarstyti šį ketvirtadienį.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras