Rugsėjo pradžia daliai vairuotojų taps kantrybės išbandymu, mat į Vilnių suplūs ne tik iš atostogų grįžę miestiečiai, bet ir studijuoti iš kitų miestų ir kaimų atvykstantys jaunuoliai.
„Dėl eismo gausos iš karto jaučiasi, kad su rugsėjo 1-ąja spūsčių ir transporto priemonių kiekis didmiesčių gatvėse padidėja. Natūraliai, kuo daugiau transporto priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad jos gali susidurti ar kažką sužaloti“, – DELFI sakė Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Saugirdas Pukalskas.
Skaičiuojama, kad atėjus rugsėjui Vilniuje automobilių skaičius išauga 25 proc., o viešojo transporto keleivių – 40 proc.
Pasak jo, eismą apsunkina ir nepatyrusių bei miesto nepažįstančių vairuotojų gausa.
„Jeigu atvažiuoja žmonės iš kito miesto ar kaimo, žinoma, pirmaisiais mėnesiais jiems gali būti sunku susivokti. Taigi kol jie prisitaikys, gali kilti nesklandumų“, – kalbėjo S. Pukalskas.
Rugsėjo 1-oji Lietuvoje yra oficiali mokslo metų pradžia. Didžiausios spūstys Vilniuje susidaro Kalvarijų, Geležinio vilko gatvėse, Laisvės prospekte.
Lietuvos kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis pripažino, kad policija ruošiasi rugsėjo pradžiai.
Pirmąją rugsėjo savaitę policija planuoja gausesnį patruliavimą prie didžiųjų sankryžų, taip pat prie mokymo ir ikimokyklinių įstaigų.
Pasak jo, dar prieš Rugsėjo 1-ąją pastebima, kad nukenčia daugiau vaikų.
„Jau ir dabar vaikai atsipalaidavę laksto po kiemą tarp stovinčių automobilių, nepasižiūrėję išbėga į gatvę ir nukenčia. Jau dabar vaikus perspėjame, kad gatvė yra gatvė ir joje yra pavojinga, reikia elgtis atsargiai“, – kalbėjo E. Tučis.
Kitas iššūkis vairuojantiems rugsėjį – į Vilnių suvažiuojantys studentai.
„Įstoję pirmakursiai suvažiuoja su tėvų pirktais ne pirmos jaunystės automobiliais. Jie blūdija gatvėmis, o antroje dienos pusėje traukia į senamiestį. Taigi policija aktyviau dirba prie pasilinksminimo įstaigų, parkų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, patikrinus studentų automobilių dokumentus, paaiškėja, kad dalis jų būna nepraėję techninės apžiūros, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
„Taip pat būna atvejų, kai nevykdomos pareigos pėstiesiems, kai nesustojama prieš pėsčiųjų perėjas. Atvažiavusiems iš kitų miestų norime parodyti, kad Vilniuje yra nustatyta tvarka, kurios reikia laikytis“, – sakė Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas.
Jis tvirtino, kad policija neturi skaičių, kiek kasmet Vilniuje padaugėja automobilių.
„Pasižiūrėkite, jau dabar akivaizdžiai yra padaugėję automobilių, jų skaičius Vilniuje didėja geometrine progresija“, – sakė E. Tučis.
Policijos duomenimis, praėjusį rugsėjį Vilniuje įvyko 81 eismo įvykis, kuriame buvo sužeista 108 žmonės. Tuo metu tų pačių metų rugpjūtį užfiksuotas 71 eismo įvykis, kuriame sužeisti 76 žmonės, vienas žuvo.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras