Sunkiasvorė „britva“

Transporto priemones, kurios įsibėgėdamos iki 100 km/h neužtrunka ilgiau 5 sekundžių, be didesnių išlygų priimamos į vadinamąjį „superautomobilių“ klubą. Su „Volvo Trucks“ bendradarbiaujantis nutrūktgalvis Boije Ovebrink sukonstravo monstrą, sugebantį simbolinę greičio ribą įveikti viso labo per 4 sekundes. Susipažinkite su „Mean Green“.

Boije Ovebrink vardą greičiausiai neblogai žino žmonės besidomintys sunkvežimių žiedinėmis lenktynėmis: 1986-aisiais švedas buvo iškovojęs Europos čempiono titulą. Po keleto metų iš profesionalaus sporto pasitraukė, ir ėmėsi, kaip jis pats sako, „nestandartinių“ projektų. Pats ryškiausias jų neabejotinai yra „Volvo“ agregatų pagrindu sukurtas hibridinis sunkvežimis „Mean Green“. Tiksliau – į amerikinį vilkiką panašus aparatas su itin aerodinamišku kėbulu, skirtu greičio rekordų medžioklei. „Mean Green“ ratus suka „Volvo D16“ variklis, kuris po B. Ovebrink mechanikų komandos patobulinimų generuoja 1900 AG pajėgumą. Dar 200 AG prideda elektrinis motoras. Bendra jėgainės galia 2100 AG, o maksimalus sukimo momentas – 6500 Nm. Turėdamas iš esmės standartinę „Volvo“ pavarų dėžę „I-Shift“ (identiški standartiniams gaminiams yra „sprinterio“ stabdžiai, elektrinis variklis ir kiti svarbus agregatai), iki 100 km/h hibridinis monstras įsibėgėja per 4 sekundes.

Tokios dinamikos „Mean Green“ gali pavydėti daugybė superautomobiliais tituluojamų mašinų. Pavyzdžiui, greičiausiais kada nors pagamintas serijinis „Bentley“ modelis „Continental GT Speed“ 100 km/val. juda po starto praėjus 4,2 sek. „Porsche„Cayman GTS“ užtrunka 4,6 sek., „Maserati Quattroporte“ – 4,7 sek. ir t. t. Įspūdį dar labiau sustiprina faktas, kad „Mean Green“ sveria 5900 kilogramus.

„Mes tiesiog norėjome parodyti, kad „Volvo“ hibridinės technologijos ne tik padeda mažinti teršalų emisijas ir taupyti degalus, bet gali būti pasiutusiai smagios“, – Cargonews.lt pasakodamas apie „Mean Green“ projektą teigė B. Ovebrink.

Švedas patikino, kad vilkikų žiedinėse lenktynėse dalyvaujančios mašinos jo kūriniui nusileidžia maždaug tiek, kiek „Formulė 3“ nusileidžia „Formulė 1“ bolidui. Jei žiediniai sunkvežimiai įsibėgėja tik iki 160 km/val., tai „Mean Green“ neturi jokių apribojimų ir teoriškai gali lėkti net 270 km/val. tempu. Šiuo monstru B. Ovebrink yra pagerinęs tris pasaulio greičio rekordus: startuodamas iš vietos 500 m atkarpoje jis įsibėgėjo iki 115,349 km/h, vieno kilometro atkarpoje skriejo 153,282 km/h greičiu (rezultatas fiksuojamas, kai tą pačią distanciją automobilis įveikia du kartus važiuodamas priešingomis kryptimis), o įsibėgėjęs pasiekė 236,577 km/h greitį. Važiuoti dar greičiau švedo teigimu neleido sąlygos, kuriose matuojami tokio pobūdžio rekordai – Amerikos Jutos valstijoje esančio Vendoverio oro uostas yra daugiau nei 1 280 m virš jūros lygio, todėl dėl mažesnio oro tankio variklis praranda iki 20 proc. galios. Nepaisant šių dalykų B. Ovebrink rekordų niekas nesugeba pagerinti jau daugiau kaip dvejus metus.

Iš viso bendradarbiaudamas su „Volvo“ B. Ovebrink yra sukonstravęs septynis unikalius sunkiasvorius. Dalis jų „dirba“ technikos muziejuose ar priklauso kolekcininkams, tačiau kai kurie egzemplioriai dalyvauja įvairiuose šou. Pritrenkiančios „Mean Green“ galimybės buvo pademonstruotos „Slovakia ring“ žiedinių lenktynių trasoje, kur vyko „Volvo“ inicijuoto racionalaus vairavimo „The Drivers Fuel Challenge“ Rytų ir Vidurio Europos čempionato finalas. Beje, nors profesionalaus sportininko karjerą B. Ovebrink baigė daugiau nei prieš dešimtmetį, jis vis dar yra nepaprastai populiarus vilkikų vairuotojų tarpe – dėl nutrūktgalviško lenktyninio sunkvežimio vairavimo jis netgi buvo pravardžiuojamas „žmogumi su geležiniais kiaušiniais“.