Elektroninės vežėjų gudrybės

Nenaujų lengvųjų automobilių prekybos versle galioja nerašyta taisyklė – nori greitai ir pelningai parduoti mašiną, privalai pasirūpinti, kad jos odometras rodytų tokius skaičius, kokius nori matyti pirkėjas. Dėl šios priežasties atliekančių manipuliacijas ridą liudijančia informacija yra nesuskaičiuojama daugybė. Tačiau panašu, kad „malkas“ pardavinėjantys vilkikų vairuotojai jų paslaugomis nesinaudoja. Štai kodėl.

Mašinų turgaus  keistenybės

Cargonews.lt konsultavęs vienos specializuotos automobilių elektronines sistemas ir prietaisų skydelius remontuojančios įmonės vadovas, pageidavęs išsaugoti anonimiškumą, atviravo, kad sunkiojo transporto ir lengvųjų automobilių pasauliai odometrų rodmenų koregavimo požiūriu beveik neturi sąlyčio taškų.

„Automobilių turguose siūloma technika – su retomis išimtimis – būna pravažiavusi tris-penkis kartus daugiau, nei rodo odometras. Tai iš tiesų gluminanti situacija, kurią paaiškinti galima tik tam tikrais stereotipais ar keistu noru apgauti pačiam save. Yra tekę matyti automobilių, kurie per pirmuosius trejus eksploatacijos metus vidutiniškai „prasukdavo“ po 50 tūkst. kilometrų, o po to (pasibaigus garantinio aptarnavimo laikotarpiui) per devynerius metus – viso labo 30 tūkst. kilometrų. Žinoma, pasikeitus mašinos šeimininkui, greičiausiai pasikeitė ir automobilio naudojimo įpročiai, tačiau deklaruojama tokia rida – akivaizdus akių dūmimas“, – pasakojo Cargonews.lt pašnekovas.

Toks žongliravimas skaičiais nėra nekaltas melas, nes automobiliai, peržengę 150 tūkst. kilometrų ridos ribą, priskiriami padidintos rizikos grupei. T. y. dėl kelio dangos poveikio, vibracijos, apkrovų, susidėvėjimas pasiekia tokį laipsnį, kai važiuoklė, sankaba, smagratis, variklio pagalvės, stabdžiai, išmetimo sistema, įvairūs judančių detalių tvirtinimai bei panašūs dalykai pradeda reikalauti gerokai daugiau dėmesio ir investicijų. Neatsitiktinai įmonės atnaujinti savo transporto parką stengiasi prisukus būtent tiek kilometrų ir nesulaukus dienos, kai smulkūs gedimai pradės trukdyti darbui.

Sunkiasvorio pasaulio specifika

Vilkikų techniniai resursai bei atsparumas nepalyginamai didesni nei lengvųjų automobilių. Efektyviai „įdarbintas“ sunkvežimis per metus sukaria po 150 tūkst. kilometrų ir tik po maždaug trejų metų liaujasi būti „beveik naujas“. Tačiau nei nenaujų vilkikų pardavėjai, nei vežėjai į elektronikos specialistus nesikreipia.

Vairuotojai taip pat neieško būdu, kaip pakoreguoti odometro parodymus ir  pasipelnyti deklaruojant didesnes degalų sąnaudas.

„Viena vertus prekybos „malkomis“ (taip žargonu vadinami vilkikų vairuotojų pardavinėjami degalai) specifika yra ta, kad paprastai vairuotojai uždirbti stengiasi iš kainų skirtumo, kai kur nors Baltarusijoje ir Europoje. Mūsų kaimyninės šalies degalinėse dyzelinas perkamas po maždaug 0,75 euro  už litrą, o kai tuo pat metu Vokietijoje toks pat kiekis kainuoja 1,46, o Italijoje – net 1,67 euro. Erdvės užsidirbti yra nemažai netgi nenaudojant jokių kitų gudrybių“, – tikino cargonews.lt konsultantas.

Jo teigimu sunkvežimių vairuotojai sutaupyti bando naudodami kitokius triukus. Vienas populiariausių metodų – „žaisti“ su „AdBlue“ sistema. Paties skysčio kaina nėra didelė, tačiau išmetamąsias dujas nukenksminanti padedantis karbamido-vandens tirpalas kelia nemažai kitų rūpesčių, susijusių su visos sistemos priežiūra, temperatūros svyravimais, korozijos rizika ir t. t.

„Atsikratyti, išjungti, nenaudoti ar dar kokiais nors tradiciniais būdais išvengti galvos skausmo, susijusio su šia sistema, negalima, nes vilkiko elektroninės smegenys, negaudami reikiamo signalo iš „AdBlue“ daviklių, tiesiog drastiškai ribos variklio galią ir neleis dirbti. Tada vežėjai kreipiasi į elektronikos specialistus ir prašo parūpinti vadinamąjį emuliatorių, kuris į sunkvežimio kompiuterį siųstų „AdBlue“ signalus. T. y. meluotų apie skysčio lygį, daviklių darbą, filtrų, katalizatoriaus ir duslintuvo „sveikatą“. Prijungus tokį prietaisą, variklis pradeda dirbti sklandžiai ir netgi šiek tiek taupiau, tačiau iš, tarkim, „Euro 5“ tampa „Euro 0“. Dirbantiems šalyse, kur nėra jokių aplinkosauginių reikalavimų, toks sprendimas yra tikrai nebloga išeitis“, – sekė technikos ekspertas.

Vagysčių virusas

Tačiau jei anksčiau aptarta veikla balansuoja ant legalumo ribos, tai moderni elektronika dažnai vis dažniau skiriama į tikrai kilnias misijas. Ne paslaptis, kad vilkikų vairuotojų poilsio aikštelėse degalai iš sunkvežimių bakų nusiurbinėjami pačiu primityviausiu būdu. Siekiant tokių akibrokštų išvengti, vežėjams siūlomos specialios stebėjimo sistemos – signalizacijos, perspėjančios apie bandymus laužtis į degalų baką.