Lietuva tikisi, kad dalis tranzito krovinių, NATO išvedant pajėgas iš Afganistano, bus vežami per Klaipėdos uostą.
Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Lietuva sąjungininkams gali pasiūlyti konkurencingas sąlygas, todėl galimybės yra didelės.
Sausio mėnesį Jungtinėse Valstijose viešėjęs ministras sakė, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai turi “labai glaudų kontaktą” su JAV Gynybos departamento transporto ir logistikos padaliniu – USTRANSCOM.
“Pateikėme visus skaičiavimus, pasiūlymus, įrodydami, kad grįžimas iš Afganistano per Klaipėdos uostą tikrai yra ekonomiškai naudingas ir mes esame pasiruošę pasiūlyti tikrai labai konkurencingas sąlygas tiek aptarnavimo kokybės, tiek aptarnavimo greičio, tiek kokybės, tiek kainos prasme”, – BNS sakė E.Masiulis.
“Turime tikrai daug realių galimybių bent jau dalį šio tranzito NATO pajėgoms grįžtant iš Afganistano turėti per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą”, – teigė ministras.
Pasak jo, tikslūs vadinamojo NATO atgalinio tranzito maršrutai kol kas nėra žinomi.
“Detalūs maršruto akcentai šiuo metu yra aptarinėjami ir planuojami. Dirba kompanijos, kurios yra atsakingos už krovinių ekspedijavimą ir transportavimą. Mes šiuo atveju labai glaudžiai dirbame su “Maersk Line” ir Lietuvos geležinkeliais”, – kalbėjo E.Masiulis.
Ministras pažymėjo, kad dėl NATO krovinių Baltijos jūros regione labiausiai konkuruoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai.
“Pirmiausia konkuruoja Baltijos šalių uostai – Ryga ir Talinas. Aš manau, kad šiuo atveju labai tikėtina, kad tranzitas kažkiek diversifikuosis, nebus vykdomas tik per vieną uostą”, – aiškino E.Masiulis.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, šiuo metu NATO derasi su šalimis, per kurias galėtų būtų gabenami vadinamajam Šiauriniam tiekimo keliui priskirti kroviniai prieš pasiekdami Baltijos šalių uostus. Dabar gabenant krovinius į Afganistaną didžioji minėto kelio dalis eina per Rusiją ir Vidurio Azijos valstybes.
“NATO sąjungininkai intensyviai planuoja, kaip greitai ir efektyviai išgabenti savo karinius ir civilinius krovinius iš Afganistano. Pagrindiniai krovinių ir personalo transportavimo būdai išlieka oru ir geležinkeliu. Būtent dėl pastarojo, siekiant atidaryti Šiaurinį tiekimo kelią, vyksta intensyvios NATO derybos su šalimis, kurios patenka į numatomo Šiaurinio tiekimo kelio maršrutą”, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
“Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo sąjungininkams pasinaudoti Klaipėdos jūros uostu, Lietuvos geležinkeliais ir keliais”, – teigia URM.
Iki šiol per Lietuvą į Afganistaną nugabenta daugiau kaip 2 tūkst. konteinerių su įvairiais kroviniais. Daugiausia tai buvo amerikiečių kroviniai.
Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” balandžio pradžioje rašė, kad Klaipėda turėtų būti vienu iš Baltijos šalių uostų, per kuriuos bus pervežami iš tarptautinės operacijos Afganistane besitraukiančių NATO pajėgų kroviniai.
Didžioji dalis NATO pajėgų Afganistaną turėtų palikti 2014 metų pabaigoje. Iš viso iš šios šalies išvyks apie 130 tūkst. karių ir išsiveš apie 70 tūkst. transporto priemonių bei apie 120 tūkst. krovinių konteinerių.
Šiuo metu NATO derasi Rusija, kurioje norėtų įkurti laikiną tranzito centrą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras