Klaipėdos jūrų uostą trejus metus siūloma atleisti nuo dividendų
Valstybei svarbius projektus įgyvendinantį Klaipėdos jūrų uostą trejus metus siūloma atleisti nuo dividendų mokėjimo. Susisiekimo ministerija siūlo, kad uosto į valstybės biudžetą mokama paskirstytinojo pelno įmoka 2012–2014 metais būtų nulis procentų. Priešingu atveju uoste nebūtų įgyvendinta 1,524 mlrd. litų vertės investicijų projektų.
Jei Vyriausybė pritars, uostas 34 mln. litų galės palikti investicijoms.
Toks siūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Transporto ir tranzito komisijos siūlymus bei Vyriausybės nutarimus Klaipėdos uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą bei suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Pasak ministerijos, taip norima užtikrinti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą – SGD terminalo statybą, uosto kanalo gilinimą, geležinkelio mazgo ir IXB transporto koridoriaus plėtrą, konteinerių terminalo paskirstymo centro statybą ir kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, taip pat didinti uosto konkurencingumą ir krovos apimtį.
Šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatyta, kad uostas į biudžetą turėtų sumokėti 50 proc. pelno. Tai reiškia, kad uosto direkcija kasmet turėtų pervesti daugiau kaip 30 mln. litų pelno – tai labai neigiamai paveiktų infrastruktūros plėtrą, rašoma dokumente.
Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas balandžio pradžioje sakė tikintis, jog Vyriausybė palaikys uostą. “Kuo daugiau turėsime finansinių išteklių, tuo geriau juos panaudosime. Jeigu iš mūsų paims 34 mln. litų, galėsime pasiskolinti 180 mln. litų, o jei visą pelną trejus metus paliks, mūsų skolinimosi limitas išaugs iki 332 mln. litų”, – tuomet sakė E.Gentvilas.
“Jei pelno dalis 2012-2014 metais būtų perduota valstybės biudžetui, uosto direkcija 2012-2017 metais neįgyvendintų infrastruktūros plėtros investicinių projektų už 630,53 mln. litų, o dėl to uosto naudotojai neįgyvendintų savo investicinių projektų, kurių vertė – 893,41 mln. litų. Iš viso Klaipėdos uoste nebūtų įgyvendinta investicinių projektų už 1,524 mlrd. litų”, – teigia Susisiekimo ministerija.
Skaičiuojama, kad neįgyvendinus projektų, Klaipėdos uosto krova per šešerius metus netektų papildomo 16,78 mln. tonų krovinių srauto per metus, o uosto direkcija – 72,12 mln. litų pajamų. Be to, apribojus uosto direkcijos finansines galimybes investuoti, sumažėtų uosto konkurencingumas, pablogėtų įmonių rodikliai, jos sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.
“Dėl neįgyvendintų investicijų valstybės biudžetas 2012-2017 metais vidutiniškai per metus netektų 229 mln. litų pajamų. Uosto direkcijos papildomo skolinimosi galimybės sumažėtų iki 183,66 mln. litų, todėl nebūtų galima planuoti ir įgyvendinti naujų infrastruktūros plėtros projektų”, – rašo Susisiekimo ministerija
Klaipėdos uostas pernai teigia uždirbęs 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų.
Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras