Kelių mokestis gali turėti įtakos konteinerių krovai
Konteinerių krova Klaipėdos uoste šiemet kovą gerokai sumažėjo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas neatmeta galimybės, kad naujas kelių mokestis Lietuvoje gali turėti įtakos konteinerių krovos mažėjimui. Taigi Klaipėdos uostui iškilo grėsmė prarasti lyderio pozicijas konteinerių krovos srityje tarp rytinės Baltijos uostų.
Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, krova Klaipėdos uoste sumažėjo 9 proc., arba 820 tūkst. tonų.
Šiemet kovą Klaipėdos uoste perkrauta 2, 9 mln. tonų krovinių, t. y. 1 proc. arba 30 tūkst. t daugiau nei pernai kovą. Palyginti su šių metu vasariu, krova trečią metų mėnesį augo 25,6 proc. Krova didėjo, nes perkrauta daugiau naftos produktų. Palyginti su pernai metų kovu, jų perkrauta daugiau 30,5 proc. Pasak A. Drungilo, ko gero, Vakarų Europos rinkoje Baltarusijai mokama brangiau, todėl baltarusiai padidino naftos produktų, gabenamų per Baltijos jūros uostus, kiekius. Latvijos uostai nebespėja apdoroti visų krovinių, todėl dalis naftos produktų yra nukreipiama į kitus uostus. A. Drungilas nelinkęs manyti, kad tai laikinas reiškinys. Jo manymu, Baltarusijos ekonomikai dabar ypač reikalinga didinti eksportą ir valiutų įplaukas.
Trąšų, palyginti su šių metų vasariu, kovą perkrauta 36,7 proc. daugiau. Anot A. Drungilo, tai reiškia, kad Baltarusijos trąšų gamintojai pradėjo eksportuoti savo produkciją.
Šaldytų produktų pernai buvo kraunama mažiau nei 2010-aisiais. Šiemet kovą jų Klaipėdos uoste perkrauta net 65,3 proc. mažiau, o pirmą ketvirtį 35 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Norvegijos, Islandijos laivai yra pasirengę vežti ir krauti į Klaipėdoje esančius šaldytuvus šaldytą žuvies produkciją. Tačiau Baltarusija, kuri planuoja pirkti šaldytą žuvį, neturi valiutos, todėl šaldytuvuose Klaipėdoje pilna žuvies ir jie nebegali priimti naujos šaldytos produkcijos siuntos. Kita priežastis – dalis šaldytos žuvies produkcijos gabenama konteineriais.
Pernai dėl nuo liepos 1 d. įvedamų muitų Baltarusijoje įvežamiems automobiliams Klaipėdos uoste buvo konteinerių bumas. Todėl šiemet kovą konteinerių krovos sumažėjimas 25 proc., palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, atrodo įspūdingai. Palyginti su šių metų vasariu, tas kritimas nėra toks smarkus, krauta mažiau tik 6 proc. A. Drungilo manymu, galimas daiktas, kad dalis konteinerių srautų perskirstomi tarp Baltijos šalių uostų ir, deja, tai nėra Klaipėdos uosto naudai. Anot jo, šioje srityje Klaipėdos uostas praranda pozicijas.
Rinkos dalyviai įvardina tokias konteinerių krovos mažėjimo priežastis: efektyviau išnaudojamas laivų, plaukiančių į Rygos uostą, tonažas, per šį uostą eina didesnis tranzitinių krovinių srautas į Rusiją, į šį uostą plaukiantiems laivams yra mažesni frachtai; Latvijoje gabenimas autotransportu sausuma kainuoja pigiau nei Lietuvoje; nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje įvedami nauji 2-3 kartus didesni kelių mokesčiai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras