Europos Komisija iš Europos sanglaudos fondo Klaipėdos uosto direkcijai skirs 18 mln. EUR (apie 62 mln. Lt) subsidiją naujojo keleivių ir krovinių keltų terminalo Klaipėdoje prieplaukoms plėsti ir tobulinti. Komisija priėjo prie išvados, kad priemonė būtina Lietuvos pasiekiamumui jūra gerinti ir regioninei plėtrai skatinti ir kad poveikio kaimyniniams keltų terminalams nebus.
„Jūrų uostai labai svarbūs veiksmingam ir tvariam transporto tinklui. Uostų projektams gali reikėti kapitalo investicijų, kurios gali būti susigrąžintos tik per labai ilgą laiką. Tokių projektų viešasis finansavimas yra priimtinas, jeigu būtina padengti projekto sąnaudas ir projektu siekiama aiškiai nustatyto bendro Europos intereso tikslo neiškraipant konkurencijos“, – sakė už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquínas Almunia.
Su Europos sanglaudos fondo lėšomis Klaipėdos uosto direkcija bendrai investuos 28 mln. EUR dabartinei prieplaukai plėsti ir tobulinti, kad būtų galima aptarnauti daugiau ir didesnių keltų.
Privatus investuotojas, kuris eksploatuos naująjį Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, įgyvendins kitas būtinas investicijas terminale, kurių vertė – apie 21 mln. EUR.
Komisija nustatė, kad Sanglaudos fondo parama suderinama su ES taisyklėmis, pagal kurias valstybės pagalbą galima teikti tam tikrai ekonominei veiklai remti (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies c punktas), nes:
Uosto direkcija surengė viešą konkursą naująją infrastruktūrą statysiančiai bendrovei atrinkti, kad statybos sąnaudos būtų minimalios;
prieplaukų nuomos mokestis priklauso nuo esamos infrastruktūros objektų skaičiaus ir jų kokybės, nuomos mokesčių tinkamumas patvirtintas nepriklausomu vertinimu;
viešasis finansavimas atitinka nustatytą trūkstamą finansavimą;
naujasis keltų terminalas svarbus regiono pasiekiamumui ir plėtrai ir nedaro poveikio kaimyninių keltų terminalų veikimui.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras