Susisiekimo ministerijos įmonės pernai, preliminariais duomenimis, uždirbo 258 mln. litų ikimokestinio pelno – 3,3 karto daugiau negu 2010-aisiais, kai jis buvo 79 mln. litų. Daugiau kaip du trečdalius visų ministerijos kuruojamų įmonių įmonių pelno uždirbo “Lietuvos geležinkeliai”.
“2011-ieji sektoriui išties buvo labai sėkmingi. Pagrindinėms mūsų bendrovėms tai buvo rekordinių uždarbių ir darbo rezultatų metai”, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Daugiausiai ikimokestinio pelno, preliminariais duomenimis, pernai uždirbo “Lietuvos geležinkeliai” – 177,6 mln. litų. Palyginti su 2010-aisiais (78,2 mln. litų), pernai jis išaugo dvigubai.
Klaipėdos jūrų uosto ikimokestinis pelnas per metus padidėjo 58 proc. – nuo 54,4 mln. litų iki 85,9 mln. litų.
2010-aisiais apie 12 mln. litų nuostolio patyręs Lietuvos paštas, pernai, negalutiniais duomenimis, uždirbo 1,2 mln. litų ikimokestinio pelno.
Dėl sumažintų mokesčių keleiviams ir skrydžių įmonėms mažiau pajamų gaunantis Vilniaus oro uostas nuostolius pernai sumažino keturis kartus iki 1,9 mln. litų (2010 metais – 7,5 mln. litų).
Antras pagal dydį Lietuvoje – Kauno oro uostas pernai, preliminariais duomenimis, patyrė apie 500 tūkst. litų nuostolių – 3,4 karto mažiau negu 2010 metais (1,686 mln. litų), tuo tarpu Palangos oro uostas uždirbo 100 tūkst. litų ikimokestinio pelno (95 tūkst. litų nuostolių.).
Oro eismo paslaugų įmonė “Oro navigacija” pernai uždirbo apie 34 tūkst. litų (2010 metais – 600 tūkst. litų), Smiltynės perkėla – 1,4 mln. litų – beveik 13 proc. mažiau negu 2010-aisiais (1,607 mln. litų) , Lietuvos radijo ir televizijos centras – apie 2,4 mln. litų ikimokestinio pelno, arba 1,8 karto daugiau negu užpernai (1,328 mln. litų).
Valstybinės kelių priežiūros bendrovės pernai uždirbo 4 mln. litų bendro ikimokestinio pelno, kai 2010-aisiais patyrė apie 800 tūkst. nuostolių
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras