„Lineka“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujino sutartį (fotoreportažas)
2012-01-24Žydrė Dargužytėaut. Ž. Dargužytė 9830
Lietuvos ekspeditorių asociacija „Lineka“ sėkmingai plėtoja ryšius ne tik su verslo subjektais, bet ir valstybės institucijomis. Šiandien, sausio 24 d., atnaujinta 2008 m. pasirašyta sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ (LG).
LG vadovas Stasys Dailydka pabrėžia, kad susitarimą jau buvo metas atnaujinti, nes bėgant laikui atsirado klausimų, kuriuos reikėjo iš naujo aptarti, pavyzdžiui, „žalieji koridoriai“, viešieji logistikos centrai ir t.t. Vieni dalykai sutartyje atnaujinti, kiti – sukonkretinti.
„Džiaugiuosi, kad partnerystė tęsiasi. LG yra pagrindinis Lietuvos vežėjas, inovatyvių sprendimų įgyvendintojas. Lietuvos logistikos ir transporto sistemai keliami nauji uždaviniai, šituose sutarties papildymuose tai ir atsispindi, pagrindiniai momentai – intermodalumas, VLC.
Logistikos įmonės „AD REM Grupė“ verslo centro „AD REM TRANSPORT“ vadovas ir „Linekos“ prezidiumo narys Darius Brekys įsitikinęs, kad kuo daugiau dėmesio transporto infrastruktūrai, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuva taps magnetas logistikos procesuose. „Pirmiausia – geri keliai, o paskui bus ir krovinių“, – sako D. Brekys.
Sutarta, nepažeidžiant AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, teikti asociacijai informaciją apie formuojamą ekspedijavimo verslo plėtojimą ir tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją. Šalys, skatindamos abipusiai naudingą partnerystę, ieškos pačių geriausių ir moderniausių klientų aptarnavimo metodų bei sieks juos įgyvendinti, pritaikydamos šiuolaikiškas informacines technologijas.
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras