Traukinys “Vikingas” iš Ukrainos Lietuvos link nuo šiol turėtų išvykti du kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais, rašo “Verslo žinios”.
Lietuvos geležinkelininkai tikisi, kad aiškus grafikas ne tik paskatins į Lietuvą vežti daugiau krovinių, kurių iki šiol buvo mažai, bet ir suaktyvins gabenimus į Ukrainą.
“Tai pozityvu, reguliarumas išjudins gabenimus, gausime daugiau krovinių”, – sakė bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Logistikos centro viršininkas Rimas Kudzmanas.
Jis skaičiuoja, kad iki 2011 metais “Vikingu” į Lietuvą krovinių nebuvo keletą metų.
“Nelankstus muitinės darbas – viena iš nedidelio srauto priežasčių. Bet ir tikėtis daug krovinių iš Ukrainos į Lietuvą taip pat negalime, nes kiekvienam patraukliau vežti į artimesnį uostą. Tie kroviniai, kurie galėtų būti transportuojami geležinkeliu, į Lietuvą dažniausia keliauja autotransportu. Anksčiau potencialiems klientams reikėjo ilgai laukti, kada bus suformuotas sąstatas, todėl jie nesukdavo galvos, nors ir brangiau, veždavo vilkikais. Tačiau dabar, atsiradus reguliariems reisams, klientai žinos, kada jų kroviniai pateks į Lietuvą”, – sakė R.Kudzmanas.
Anot jo, dabar didesnį suinteresuotumą rodys ir operatorius, jie pasitelks ir rinkodaros priemonių. Ukrainiečiai taip pat skelbia, kad 2012 metais “Vikingui” galios lengvatiniai tarifai, kurie taikyti 2010-2011 metais.
Pirmieji “Vikingo” traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 metais.
Šiuo metu siekiama suaktyvinti ne tik “Vikingo” projektą, bet ir atgaivinti “Merkurijaus” traukinio į Maskvą važiavimus. Pirmieji planuojami jau vasarį.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras