Studija „Baltic Transport Outlook 2030“ buvo atliekama, siekiant išnagrinėti krovinių (keleivių) ir visų rūšių transporto (kelių, geležinkelių, jūros, civilinės aviacijos) srautus, infrastruktūros ir valdymo parametrus, pateikti krovinių pagal rūšis gabenimo prognozes, aprašyti esamą transporto sistemos būklę bei jos perspektyvas Baltijos jūros regione iki 2030 metų.
Krovinių srautų ir jūrinės infrastruktūros Baltijos jūros regione studiją „Baltic Transport Outlook 2030“ atliko Švedijos transporto administracija (Swedish Transport Administration), kuri gavo finansavimą iš TEN-T fondo pagal 2010 m. birželio 11 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2010) 3931.
Bendra studijos ir projekto administravimo bei viešinimo kaina 1 mln. eurų, o finansavimas iš TEN-T fondo sudaro 50 proc., t. y. 500 000,00 eurų.
Likusi suma studijai parengti surinkta iš projekte dalyvavusių šalių: didžiausiu įnašu – 160 tūkst. eurų – prisidėjo Švedija. Po 60 tūkst. eurų studijai rengti skyrė Suomija, Lenkija, Vokietija, Danija ir Norvegija.
Prie šios studijos rengimo įnašais prisidėjo ir Estija bei Lietuva. Abi šalys skyrė po 20 tūkst. eurų. Lietuvos įnašą padengė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras