Šaudyklinis traukinys, per 10 dienų pasiekiantis Kiniją – perversmas krovinių gabenimo rinkoje. Tai ne tik dešimtmečiams užtikrinta nauda šalies ekonomikai, bet ir geriausias pasiūlymas jungčių ieškančioms Europai ir Kinijai, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė traukinio „Saulė“ sutikimo Lietuvoje proga.
41 vagono sąstatas, kurio konteineriuose – kompiuterinė technika, iš Kinijos miesto Čongčingo į antrą pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną gabena kompiuterinę techniką
Projektas realiai įgyvendintas praėjus mėnesiui nuo Prezidentės D. Grybauskaitės oficialaus vizito Kazachstane, kai abiejų šalių vadovai sutarė aukščiausiu lygiu palaikyti šaudyklinio traukinio projektą.
Prezidentės teigimu, keičiantis pasaulio geopolitinei situacijai Lietuva ir Kazachstanas išnaudoja unikalią galimybę tapti globalia jungtimi tarp Europos ir Azijos bei užtikrinti naują ekonominę perspektyvą savo šalies žmonėms. Įgyvendintas transporto projektas, nusidriekęs per Kiniją, Kazachstaną, Rusiją ir Lietuvą, pasak šalies vadovės, taps svarbia jungtimi, kurios naudą netrukus pajus daugelis šalių.
Nauja traukinio linija gerokai sutrumpins prekių transportavimo laiką. Krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą jūrų keliu užtrunka 40 dienų, paleidus šaudyklinį konteinerių traukinį „Saulė“, kroviniai Lietuvą pasieks keturis kartus greičiau.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Na keliu transportui-tai naudos 0.00-ir nera cia ko taip dziaugtis-o kompanijos MECYS atstovui visada reikia savo PROTINGAS minteles isrezti-kaip cia be jo-LINAVOS sulo
Na Gintarai manau jus neteisus, kaip siuo atveju Belgai niekada keltu per lietuva kroviniu nesiveze o tiesiai pas save plukdydavo. O cia 41 belgijos rinkai skirtas konteineris per Lietuva. Saunu.
Gintarai, svarbu, kad kroviniai vaziuotu. 2/3 pasaulio konteineriu vaziuoja i/is Kinijos. Ir Lietuvai uztektu mazo-mazo to pyrago net ne gabalo, o trupiniu. Jei uzsakovai tures is to naudos, tai uzteks ir gelezinkeliui, ir uostui, o tuo labiau automobiliniam transportui.
nelabai as suprantu cia tos naudos Lietuvai, jei prekes prades vezti gelezinkeliu, o ne per uostus.
Super!
Jūsų komentaras