Europos Komisija svarsto galimybę skirti finansinę paramą Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims, kad iki 2024 arba 2030 metų mūsų regionas būtų sujungtas greitojo traukinio linija su Šiaurės Italija.
Apie tai susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui šiandien pranešė Vilniuje viešintis „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička.
Pasak P. Teličkos, Europos Komisija formuodama ateinančius bendrijos biudžetus žada skirti didelį dėmesį transportui. O „Rail Baltica“ ir vėliau atsirasianti greitojo traukinio linija turėtų tapti vienu iš prioritetinių projektų.
Europos Sąjunga galėtų finansuoti 85 proc. abiejų projektų išlaidų.
„Lietuvai tai labai geros naujienos. Mus džiugina ir siūlymas, kad europinė vėžė būtų nutiesta tarp Vilniaus ir Kauno. Todėl greitieji traukiniai į Vakarų Europą galėtų važinėti ir iš Lietuvos sostinės“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministras Europos Komisijos atstovui išreiškė susirūpinimą, kad Lenkija ir Latvija kol kas neskuba pradėti geležinkelio atnaujinimo darbų.
„P.Telička tikisi, kad šiose šalyse pradėjus dirbti naujoms Vyriausybėms darbai pajudės iš vietos. Iki kitų metų pavasario visų valstybių atstovai turėtų pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame būtų įsipareigota kartu vykdyti „Rail Baltica“ tiesimo darbus. Tai yra labai svarbu, nes šiuo metu vienos šalys yra labiau pažengusios, o kitos trypčioja vietoje“, – sakė E. Masiulis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didžiausią pažangą tiesiant europinę vėžę. Jau baigta pirmoji atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Kituose ruožuose iki Kauno vyksta projektavimo darbai. Europinę vėžę iki Kauno norima nutiesti iki 2013 m. pabaigos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras