„Rail Baltica“ peripetijos Marijampolėje: vėžė ves per miestą?

Įsibėgėjant „Rail Baltica“ darbams, dalis marijampoliečių reikalauja nemodernizuoti geležinkelio ruožo per miestą.

Vyriausybę ragina kuo greičiau pradėti aplinkkelio statybą. Valdžios atstovai sako, kad projekto stabdyti negalima ir Marijampolės tarybai siūlo pasirašyti susitarimą. Savivaldybės vadovo teigimu, sutartis jų netenkina – nėra nurodyta, už kokius pinigus būtų statomas aplinkkelis.

Dalis marijampoliečių, atėjusių susitikti su valdžios atstovais, siūlė patiems įsitikinti, kad numatytų pervažų per miestą, tiesiant europinę vėžę, – per mažai.

Daugiau nei pusantro tūkstančio marijampoliečių pasirašė, kad traukiniai dundėtų ne per miestą, o rytiniu aplinkkeliu. Tačiau, prasidėjus krizei, jo atsisakyta ir nutarta europinę vėžę tiesti šalia senosios rusiškos vėžės.

„Mes prašome aplinkkelio su Baragine, labai perspektyvaus dalyko, kurį būtina numatyti ir taip nuraminti žmones“, – sakė Marijampolės bendruomenės narys Kęstutis Subačius.

Dėl aplinkkelio statybos – vėžės maršruto keitimo – pavasarį ietis kryžiavo Premjeras ir Marijampolės vadovai. Tąkart pavyko įtikinti vietos politikus, kad Vyriausybė atskiru nutarimu įteisins aplinkkelio statybą. Ji prašė nestabdyti projekto. Tačiau tokio nutarimo nesulaukta, o Vyriausybė vietoje to pasiūlė pasirašyti keturšalį susitarimą, kuris miesto vadovų netenkina.

„Ta keturšalė sutartis bus pasirašyta tada, kai mes įrašysime tą aplinkkelį. Daug yra taisytinų vietų, daug kur pinigai nenumatyti, daug kur pernelyg abstrakčiai, o ne konkrečiai parašyta“, – sutarties trūkumus vardino Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

„Pozicija yra vienareikšmė – įstatymų turi būti laikomasi bendrajame plane, specialiajame plane, kur tarpvalstybinė vėžė nuo Lenkijos sienos eina ne per Marijampolę su Baraginės perkrovimo stotimi“, – kalbėjo Marijampolės tarybos narys Gediminas Akelaitis.

„Aš manau, kad šita vėžė labai naudinga Marijampolei ekonomine prasme: dėl vieno rajono priartėjimo prie kito, triukšmo sumažinimo, aplinkosauginių dalykų, “, – sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Lietuva jau modernizavo senosios rusiškos vėžės pirmuosius septynis kilometrus. Jeigu projektas nestrigs, planuojama, kad Kauną europinė vėžė pasieks iki 2015-ųjų.