Vyriausybė ketina sudaryti europinės geležinkelio vėžės projekto “Rail Baltica” įgyvendinimo komisiją. Tam Vyriausybė turėtų pritarti posėdyje trečiadienį.
Komisija, kuriai vadovaus premjeras Andrius Kubilius, nagrinės ir teiks pasiūlymus dėl “Rail Baltica” įgyvendinimo klausimų, susijusių su teritorijų planavimu ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, veiksmų plano bei kitų dalykų.
Komisijoje taip pat dirbs susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Eligijus Masiulis ir Audronius Ažubalis, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, premjero patarėjas, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Kazys Maksvytis, “Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas.
Vyriausybė yra nutarusi “Rail Baltica” projektui suteikti ypatingos valstybinės svarbos statusą, tačiau tam dar turi galutinai pritarti Seimas. Tikimasi, kad tai bus padaryta spalį.
Rugpjūtį atidaryta pirmoji “Rail Baltica” atkarpa – maždaug 7 kilometrai kelio tarp Mockavos ir Šeštokų. Iki Kauno europine vėže, tikimasi, bus galima važiuoti jau 2014-ųjų pabaigoje.
Europos Komisija, planuodama kitos finansinės perspektyvos 2014-2020 metų lėšas, pagrindiniu Baltijos šalių infrastruktūriniu projektu laiko būtent “Rail Baltica”, jeigu visos valstybės tarpusavyje susitars dėl tokios vėžės.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras