Klaipėdoje trūksta konteineriams vežti skirtų geležinkelio platformų
2011-05-12
CargoNEWS
371
Baltarusijoje stringant atsiskaitymams už paslaugas, Klaipėdoje ėmė trūkti konteineriams vežti skirtų geležinkelio platformų, todėl ekspeditoriai nebegali laiku į šią šalį išvežti krovinių.
Baiminamasi, ar užsakymams vėluojant nebus prarasti krovinių užsakovai iš Baltarusijos, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.
Ekspeditoriai sako, kad didelis geležinkelio platformų stygius atsirado per Klaipėdos uostą į Afganistaną pradėjus gabenti NATO krovinius, nes su šiais kroviniais išvykusios platformos atgal į Klaipėdą grįžta tik maždaug po poros mėnesių ar vėliau.
“Su NATO kroviniu išvažiavusios platformos užtrunka ilgai. “Lietuvos geležinkeliams” gerai, jiems platformos dirba. Bet NATO kroviniai kada nors išeis, o mes galime prarasti užsakovus Baltarusijoje. Baltarusiams tas pats, per kur vežti – per Latviją ar Lietuvą, iš Minsko į Rygą ir Klaipėdą vienodi atstumai”, – teigė spedijavimo bendrovės BPA generalinis direktorius ir Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika.
Kad atsirado platformų trūkumas kitiems kroviniams, patvirtino ir Klaipėdos konteinerių terminalo, kraunančio NATO krovinius, generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Anot jo, atsižvelgiant į tai, kad bendrai uoste šiemet yra didelis konteinerių augimas ir žiūrint į perspektyvą yra būtina didinti “Lietuvos geležinkelių” platformų parką.
“Lietuvos geležinkelių” duomenimis, iš turimų maždaug 1 tūkst. konteineriams vežti platformų šiuo metu Lietuvoje yra naudojama tik apie 340.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras