Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” 46 mln. litų vertės Klaipėdos Rimkų stoties kelyno rekonstrukcijai prašo 32,478 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Balandžio 10 dieną Transporto investicijų direkcija (TID) gavo “Lietuvos geležinkelių” paraišką, pranešė TID.
Rimkų stoties kelyną už 45,7 mln. litų (su PVM) rekonstruos “Hidrostatyba” ir “Lietuvos geležinkelių” antrinė įmonė Geležinkelio tiesimo centras, tačiau konkurso rezultatams dar turės pritarti TID.
“Lietuvos geležinkelių” atstovas Vidmantas Gudas BNS sakė, kad sutartį su konkurso laimėtojais ketinama pasirašyti per artimiausias dvi savaites.
BNS žiniomis, konkurse taip pat dalyvavo didžiausia Lietuvoje kelių ir tiltų statybos bendrovė “Kauno tiltai”, pasiūliusi 48,267 mln. litų kainą, bei “Panevėžio keliai”, darbus siūliusi atlikti už 47,323 mln. litų.
Konkurso laimėtojas per dvejus metus turės parengti projekto dokumentus, rekonstruoti 6,2 kilometro ilgio kelius bei juos prailginti 1,6 kilometro, rekonstruoti du keleivių peronus.
Taip pat turės būti pastatytas triukšmo mažinimo užtvaras, rekonstruoti apšvietimo bokštai, sutvarkytos bei įrengtos lietaus ir drenažo sistemos, pertvarkytos automatikos, ryšių ir elektros bei įrengtos elektrinės iešmų šildymo sistemos.
Įgyvendindami Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrą, “Lietuvos geležinkeliai” siekia pagerinti krovinių vežimą geležinkeliais jūrų uoste.
ES parama skiriama pagal 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste”.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras