Kauno rajonas tikisi, kad europinės vėžės geležinkelio atšaka pasieks ir Karmėlavą
Pirmuoju etapu europinę geležinkelio vėžę, pagal projektą "Rail Baltica", kurį Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, numatyta nutiesti iki Kauno. Kauno rajono savivaldybės vadovų nuomone, šio geležinkelio atšaka turėtų pasiekti ir Karmėlavą.
"Tai – labai svarbus projektas Lietuvai, Kauno rajonui ir jo vystymui. Geležinkelio atšaka, kaip sudėtinė projekto dalis, turi pasiekti ir Karmėlavos oro uostą, šalia kurio veikia Laisvoji ekonominė zona ir planuojama įkurti Viešąjį logistikos centrą. Tai paskatintų šių objektų plėtrą. Vėžės svarba šiai zonai – ypač didelė, norint įgyvendinti funkcionalaus krovinių paskirstymo terminalo idėją", – teigia Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Tokią nuomonę jis išsakė apskritojo stalo diskusijoje dėl geležinkelio "Rail Baltica" plėtros, kurioje dalyvavo Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių merai, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" bei Kauno technologijos universiteto atstovai.
Rajono savivaldybė ES lėšomis įgyvendina projektą "Kauno laisvoji ekonominė zona". Projekto vertė 23,2 mln. litų. Šiuo metu 27 hektarų plote veiklą vykdo 14 įmonių, jos investavo apie 130 mln. litų ir sukūrė 399 darbo vietas.
Daugiau nei prieš metus rajono savivaldybės taryba nusprendė įgyvendinti projektą "Kauno oro uosto plėtra" ir jam skyrė 2,4 mln. litų. Projektas orientuotas į darbo vietų kūrimą, infrastruktūros ir aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimą. Kauno oro uostas didina pervežimus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmus tris šių metų mėnesius pervežta 76 procentais daugiau keleivių. Didėja ir aptarnaujamų krovinių apimtys.
Meras V. Makūnas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad Kauno rajone, Pagiriuose, planuojama kasti anhidritą. Požeminės šachtos tipo kasykloms įrengti planuojama investuoti iki 200 mln. litų, sukurti 700 darbo vietų. Per metus ketinama išgauti apie 1 mln. tonų lietuviško marmuro, anhidrito gavyba šioje šachtoje užsitęstų iki 30 metų.
"Rail Baltica" projektas padėtų išspręsti iškasenų gabenimo klausimą, kitų krovinių gabenimo problemas, leistų sukurti vieną transporto sistemą", – sakė Kauno rajono meras.
Neabejojama, jog "Rail Baltica" – vienas iš prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų. Jį realizavus, atsirastų platesnių galimybių pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę, pritraukti daugiau krovinių, plėsti tranzitą ir tarptautinį konkurencingumą.
Numatoma, kad "Rail Baltica" paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu šiaurės – pietų kryptimi ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.
Įgyvendinusi šį projektą, Lietuva turėtų šiuolaikišką ir patogų susisiekimą geležinkelių transportu su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras