Vokietijoje pasirašyta perspektyvi sutartis
2011-01-21
LG
540
Sausio 20 d., Leipcige (Vokietija), AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos bendrovės „CargoBeamer AG“ vykdančiuoju direktoriumi dr. Hansu Vaidemanu (Hans-Jurgen Weidemann). Ši Vokietijos įmonė yra išvysčiusi puspriekabių perkrovimo ant geležinkelių technologiją, įrengusi savo pirmąjį prototipinį terminalą bei padariusi pirmuosius bandomuosius vežimus Vokietijos teritorijoje kompanijai „Volkswagen“.
Susitikimo metu sutarta bendradarbiauti siekiant atlikti tyrimus ir plėtros projektus, susijusius su puspriekabių perkrovimo terminalų technologijų vystymu (terminalų įrengimas, vagonų gamyba ir sertifikavimas 1520 mm pločio geležinkelio erdvėje). Nutarta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiks kaip tiltas tarp dviejų skirtingų geležinkelių vėžių tinklų bei užtikrins sklandų perėjimą ir tolimesnį puspriekabių transportavimą Rytų kryptimi. Šalys bendradarbiaus ir rengdamos bendrus renginius (verslo susitikimus, seminarus) puspriekabių perkrovimo technologijoms vystyti ir populiarinti. Aptartos ir pirmojo galimo seminaro, kuriame dalyvautų Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės geležinkelių kompanijos, „DB Shenker“ bei kitos galimai šios technologijos panaudojimu suinteresuotos kompanijos, gairės.
„CargoBeamer“ puspriekabių perkrovimo technologija išvystyta išanalizavus visas kitas šiuo metu egzistuojančias technologijas, kurių yra apie 24. Pasak „CargoBeamer AG“ vykdančiojo direktoriaus H. Vaidemano, ši technologija pasižymi ypatingu paprastumu ir universalumu, nes pačiame vagone nėra jokios elektronikos ar kitų komponentų dėl kurių galėtų kilti problemų eksploatacijos metu. Be to, puspriekabė, esant poreikiui, iš „Cargo Beamer“ vagono gali būti perkrauta praktiškai bet kokiame intermodaliniame terminale, tačiau vykdant perkrovimą „CargoBeamer“ terminale pasiekiamas žymiai didesnis greitis – apie 15 min. visam sąstatui sudarytam iš 36 vagonų.
Prie šios technologijos kūrimo smarkiai prisidėjo ir nacionalinė Vokietijos geležinkelių kompanija „Deutsche Bahn“, kuri, per bendrai išvystytas darbo grupes, kartu projektavo tiek terminalą, tiek vagonus bei iki šiol stipriai palaiko projektą. „CargoBeamer“ vagonai jau yra sertifikuoti visoje europinės geležinkelio vėžės (1435 mm pločio) tinklo erdvėje, gautas nacionalinis leidimas vagonus naudoti Vokietijos teritorijoje. Taip pat jau yra pateikta paraiška naudoti šios kompanijos vagonus ir Lenkijos teritorijoje. Leidimą planuojama gauti dar šiais metais.
Verta paminėti, kad „CargoBeamer“, skirtingai nuo savo konkurentų, užsiima ne tik technologijos vystymu, bet ir krovinių srautų pritraukimu. Jau dabar yra sukauptas didelis klientų, laukiančių, kada bus galima perkelti puspriekabes vežti „Rytų-Vakarų“ geležinkelių transporto koridoriumi per Baltijos šalis ir pirmiausia Lietuvą, ratas. Planuojama, kad koridoriuje „Roterdamas-Kaunas“ įsteigus terminalus tiek Vokietijos, tiek Lietuvos pusėje, jau veiklos pradžioje būtų galima formuoti apie 3 – 5 traukinius per dieną.
„Lietuvos teritorijoje įsteigus „CargoBeamer“ terminalą ir pradėjus judėti pirmiems srautams bus išnaudojamos Lietuvos logistinės galimybes, kurias suteiks kuriami viešieji logistikos centrai bei „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas“, – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Jo teigimu,atsiras puikios galimybės sujungti „Roterdamas-Kaunas“ koridorių su „Rytų-Vakarų“ transporto koridoriumi panaudojant naujausias technologijas ir verslo ryšius. Tikimasi, kad tai leis pakeisti šiuo metu egzistuojantį disbalansą tarp krovinių vežimo transporto modų Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kadangi automobilių transportu čia yra pervežama daugiau nei 96 proc. visų krovinių. Tuo tarpu Lietuvos pasienyje su Baltarusija situacija yra beveik atvirkščia – geležinkelių transportu pervežama net virš 81 proc. visų krovinių.
Pakeitus dabartinę situaciją, kai Lietuvos Lenkijos pasienį kerta apie 5 000 sunkvežimių per dieną, pagerėtų situacija šalies keliuose, kadangi būtų mažiau gadinama kelio danga, pagerėtų eismo sąlygos, sumažėtų tarša, „šiltnamio efektą“ sukuriančių išmetamųjų dujų kiekis, triukšmo poveikis, nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius ir būtų surenkama daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras