“Lietuvos geležinkelių” plėtra Šeštokuose didins konkurenciją Klaipėdos uostui

 

“Lietuvos geležinkeliai” paskelbė, kad numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto per Šeštokus padidėjimo iki 3,5 mln. tonų.

 

Geležinkelininkus domina birūs kroviniai ir sunkūs konteineriai, o pagrindinis tikslas yra išjudinti srautus. Anot jo, atsiranda poreikis birius krovinius vežti iš Rytų į Vakarus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos. Čia turėtų pasitarnauti europinė geležinkelio vėžė, kuri 2014 metais nuo Lenkijos sienos turėtų pasiekti Kauną.

“Šiuo koridoriumi yra pakankamas krovinių srautas ir jis turi tendenciją didėti”, – kalbėjo įmonės Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.

 

Vežėjų asociacijos “Linava” vadovo Algimanto Kondrusevičiaus geležinkelininkų investicijos ir užmojai negąsdina.

 

“Jie mums nėra konkurentai, nes mūsų krovinių nomenklatūra visiškai kita, dėl jos su mumis geležinkelininkai negali konkuruoti, kaip mes negalime konkuruoti dėl birių, generalinių krovinių, metalo transportavimo ir pan.” – kalbėjo A.Kondrusevičius. Jis nurodo, kad vargu ar geležinkelis perims ženklesnį kiekį konteinerių, nes neturi jų grąžinimo ar mainų sistemos.

 

Nemažada dalis per Klaipėdos uostą atgabenamų krovinių konteineriais skirta Lietuvos rinkai, dalis išvežama į Baltarusiją ir Rusiją, kitas šalis. Lenkijos kryptimi iš uosto keliauja nedideli, pavieniai kiekiai konteinerių.

“Yra projektų, tam tikra produkcijos dalis kitąmet gali būti pradėta iš Lenkijos transportuoti per Klaipėdą. Yra skaičiuojamas gabenimo būdas – sausuma geležinkeliu arba jūriniu transportu”, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

 

Geležinkelių plėtros planai gali sudaryti konkurenciją uostui dėl naujų krovinių. Planuojamas konteinerių sandėliavimo kiekis – 50 tūkst. vienetų, anot V.Šileikos, yra ganėtinai nemažas – tai sudaro apie 15-18 proc. viso Klaipėdos uoste perkraunamų konteinerių kiekio.

 

“Tai yra nemaži kaip geležinkelių sausumos terminalo pajėgumai, nes Lietuva nėra didelė ir didelio potencialo nėra. Visada į tokius dalykus žiūrime kaip į galimą konkurenciją uostui. Manome, kad tai gali nuimti dalį krovinių nuo Klaipėdos uosto”, – galimą konkurenciją įžvelgia V.Šileika.

 

“Lietuvos geležinkeliams” Šeštokuose vystant biriųjų krovinių terminalą, per kurį numatoma į Lenkiją vežti ir skaldą iš Lietuvos karjerų, buvęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir įmonės “Žvyro karjerai” generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas sako, kad toks poreikis būtų.

 

“Tai paskatintų Lietuvos eksportą, o jis dabar – Lietuvos ūkio lokomotyvas. Lietuviai į Lenkiją galėtų vežti žvirgždo, dolomito skaldą”, – svarsto S.Skrinskas.

 

“Dolomito” generalinis direktorius Antanas Bartulis dėsto, kad įmonei Lenkijos rinka įdomi ir jau žengiami žingsniai norint ten tiekti savo produkciją – praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje įmonė sertifikavo savo produktus.

 

“Turėjome ir keletą kontaktų su potencialiais partneriais, pavasarį ketina paimti mūsų produkcijos pavyzdžius, išbandyti skaldą. Be to, Lenkijoje dirba nemažai kelių tiesimo įmonių iš Lietuvos, įsteigusių ten savo ar bendras su lenkais bendroves, todėl ekonominis fonas palankus. “Lietuvos geležinkelių” iniciatyva sveikintina, jie konsultavosi su mumis, ir mes nurodėme, kad toks perkrovimo taškas būtų įdomus ir realus”, – sakė A.Bartulis.

 

Geležinkelininkai nurodo, kad tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje ženkliai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. – mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Suvienodintas ir iki 82 proc. sumažintas mokestis už muitinės procedūras.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras