Jau 2012 m. Lenkijos kryptimi gabenamų krovinių srautas gali padidėti iki 16 kartų
Siekdama efektyviau bendradarbiauti su Lenkija krovinių vežimo srityje, AB „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai dirba jau ne pirmus metus. Stebint situaciją transporto ir logistikos rinkoje, pastebima, kad dėl savo universalumo ir orientacijos į ekologiją vis labiau populiarėja intermodaliniai pervežimai. Atsižvelgus į tai, pasienio stotis su Lenkija – Šeštokai – vystoma būtent tokia kryptimi.
„Įvertinome kelis scenarijus ir pasirinkome didžiausią naudą teikiantį variantą, – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas. – Tikime, kad iki 2012 metų atlikus numatytus darbus, t.y. išplėtus konteineriniams sandėliuoti skirtą aikštelę bei investavus iki 3 mln. litų, šioje stotyje vien konteinerių bus galima perkrauti iki 50 000 vienetų, arba iki milijono tonų, kasmet“.
Anot S. Stasiūno, rinkoje taip pat labai paklausūs yra ir biriųjų krovinių vežimai tarp Lietuvos ir Lenkijos. „Lietuva turi nemažai karjerų, o Lenkijoje vis labiau didėja skaldos paklausa, todėl neatsižvelgti į šią situaciją rinkoje būtų neprotinga. Todėl Šeštokuose vystome ir biriųjų krovinių terminalą“, – tvirtino Krovinių vežimo direktoriaus pavaduotojas plėtrai.
Pasak jo vystymas vykdomas dviem etapais – pirmuoju numatoma įsigyti mobilų kaušinį krautuvą, skirtą biriesiems kroviniams perkrauti iš plačiosios (1520 mm) į siaurosios (1435 mm) vėžės vagonus. Manoma, kad vien tai leis bendrovei perkrauti iki 150 tūkst. tonų biriųjų krovinių kasmet. Antruoju etapu, kuris taip pat jau pradėtas, atliekami projektavimo darbai.
„Sukursime šioje pasienio stotyje biriųjų krovinių terminalą, leisiantį perkrauti iki 2-2,5 mln. tonų birių krovinių kasmet. Šiuos darbus, kurių vertė siekia apie 10 mln. litų, taip pat numatome baigti iki 2012 metų.“ – plėtros planus Lenkijos pasienyje dėstė S. Stasiūnas.
Numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto padidėjimo 3,5 mln. tonų. „Turint omenyje, kad dabar per šią stotį vežama tik šiek tiek daugiau nei 220 tūkst. tonų krovinių per metus, nuotaikos ir prognozės tikrai yra optimistinės. Jos pagrįstos dviem svarbiais aspektais – krovinių, vežamų kelių transportu, potencialu, kadangi šiuo metu per Kalvarijos pasienio punktą kasmet jų vežama apie 10-12 mln. tonų, ir kainodaros principų peržiūrėjimu“, – teigė Saulius Stasiūnas.
Tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje ženkliai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. sumažintas mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Suvienodintas ir žymiai (iki 82 proc.) sumažintas mokestis už muitinės procedūrų atlikimą.
„Metų pradžioje sutarus su Lenkijos geležinkeliais dėl kainodaros principų pakeitimo tam tikroms krovinių grupėms iškart pasijautė teigiami rezultatai. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti mediena – sureguliavus kainas šios rūšies krovinių srautai per Šeštokus, lyginant 2009 ir 2010 metų 11 mėnesių rezultatus, išaugo beveik dvigubai – nuo 101 iki 191 tūkst. tonų“, – konstatavo direktoriaus pavaduotojas plėtrai S. Stasiūnas.
Tačiau anot jo, ne visada pavyksta rasti abiem pusėms optimalų sprendimą – vyksta ilgas susirašinėjimas dėl kainodaros principų peržiūrėjimo konteinerių vežimui Lenkijos teritorija. Be to, lenkai dažniausiai nukreipia krovinius per Bresto pasienio punktą, esantį Baltarusijos pasienyje. Šia kryptimi Lenkijos pusė vykdo palankesnę nei Lietuvos atžvilgiu kainodaros politiką.
„Nepaisant tokių protekcionistinių kainodaros principų, stengiamės pasiekti teigiamų rezultatų sėsdami prie derybų stalo su kitų šalių, dalyvaujančių tarptautinių krovinių vežime, logistikos, ekspedijavimo ir geležinkelių įmonėmis. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti sėkmingas bendradarbiavimas su „Polzug“, „Hupac Intermodal SA“, „Vilteda“, „Agrokoncernas“, „Novatrans“, „Timber Logistics“ kompanijomis dėl krovinių vežimo geležinkeliais Lenkijos kryptimi, perkraunant juos Šeštokų geležinkelio stotyje“, – teigė S.Stasiūnas.
Pasirašydama ekspedijavimo ir bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos ir kitų Vakarų Europos kompanijomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ siekia sudaryti krovinių siuntėjams kuo palankesnes sąlygas krovinių srautams formuotis geležinkelių transportu tranzitu per Lietuvą Pietų – Šiaurės ar Pietų – Rytų kryptimis. Pavyzdžiais galėtų būti Lenkijos ekspedicinė kompanija „CargoSped“, „Polzug“ (bendra Vokietijos ir Lenkijos ekspedicinė įmonė), tokios pasaulinio lygio kompanijos kaip „Hupac“, „Bertschi“, „Maersk“, „DB Schenker“, viešieji logistikos centrai Interporto Bologna, Interporto Nola. Tolimesnėje ateityje daug vilčių teikia ir bendras Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas „Rail Baltica“ bei Vilniaus ir Kauno viešieji logistikos centrai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras