„Estonian Air“ plečia veiklą Lietuvoje
2010-11-03
CargoNEWS
146
Vilniaus oro uoste dar vienas žaidėjas plečia skrydžių žemėlapį. Estijos skrydžių bendrovė „Estonian Air“ ketina plėsti savo bazę Vilniaus oro uoste ir ateityje čia laikyti iki trijų lėktuvų.
Iki šiol skraidinusios į Taliną ir Amsterdamą, Estijos oro linijos išplėtė skrydžių žemėlapį ir pradėjo keleivius skraidinti į Stokholmą, o nuo gruodžio žada skrydžius į Milaną. „Estonian Air“, Vilniaus oro uoste užimančios kelis procentus rinkos, kitąmet žada atsiriekti iki 7 nuošimčių.
Estijos oro linijos plėtrai pasirinkusios Vilnių neneigia, kad plėtros ėmėsi po „Star1“ bankroto.
„Kaip greitai plėsis Estijos oro linijos ir keleivių srautai, nuo to priklausys ir mūsų plėtra. Ar greitai mes bazuosime du lėktuvus, ar tris lėktuvus Vilniuje – tai lems tik tai, kiek bus populiarūs skrydžiai“, – kalbėjo „Estonian Air“ prezidentas ir generalinis direktorius Andrusas Aljasas.
Estai, tikindami, kad Vilniuje neužpildyta skraidančiųjų niša, laukia keleivių skaičiaus augimo, mat Estijoje vienam žmogui tenka kiek daugiau nei vienas skrydis, Latvijoje – beveik du, o Lietuvoje –vos pusė skrydžio vienam gyventojui. Artimiausiu metu estai žada dar vieną tiesioginių skrydžių liniją, tiesa, neatskleidžia kur.
Šiuo metu „Estonian Air“ Vilniaus oro uoste laikys vieną lėktuvą, o per kelerius metus čia žada laikyti 2–3 lėktuvus ir pasiūlyti naujų krypčių.
„Estonian Air“ iš viso turi 7 nuomojamus lėktuvus.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras