CARGONEWS

Klaipėdos ir kitų rytinės pakrantės Baltijos jūros uostų krovos apžvalga

13430
Per septynis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto krova išaugo 13,4 proc. Beveik trečdaliu padidėjo biriųjų / suverstinių krovinių apimtys, taip pat išaugo generalinių krovinių apimtys, iš jų ypač ro-ro priemonėmis gabenamų krovinių, kurie didžiąja dalimi yra plataus vartojimo prekės. 
 
Klaipėdos uostas išlaiko Pabaltijo uostų lyderio pozicijas. Klaipėda ir toliau lenkia kaimyninius Rygos ir Ventspilio uostus – per š. m. sausio–liepos mėn. pagal krovinių apyvartą Klaipėdos uosto krova viršijo minėtų uostų krovą. Klaipėdos uostas nusileido tik jungtiniam Talino uostui.
 
Iš viso 2010 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 17,4 mln. t jūrinių krovinių, tai yra 13,4 proc. daugiau nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Tokį rezultatą nulėmė išaugę natūralių ir cheminių trąšų (+1 447,9 tūkst. t), ro-ro krovinių (+637,8 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+447,9 tūkst. t), naudingųjų iškasenų bei statybinių medžiagų (+166,6 tūkst. t) perkrovimai.
 
Pagal krovinių grupes labiausiai padaugėjo (34,1 proc.) biriųjų ir suverstinių krovinių, iš viso perkrauta 6 587,4 tūkst. t (37,7 proc. bendros uosto krovos). 28,5 proc. daugiau perkrauta generalinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 5 416,1 tūkst. t (31,0 proc.). Skystųjų krovinių sumažėjo 13,0 proc., iš viso jų perpilta 5 444,9 tūkst. t (31,2 proc.)
 
Klaipėdos uostas taip pat gerina 2009 metų konteinerizuotų krovinių krovos rodiklį. Š. m. sausio–liepos mėn. konteinerizuotų krovinių perkrauta 164 235 TEU, t. y. 13,8 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
 
Per 2010 m. sausio–liepos mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 622 laivai, t. y. 13,0 proc. arba 539 laivais mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Keleivių per nagrinėtą laikotarpį apsilankė 188,6 tūkst., t. y. 17,7 proc. daugiau negu per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.
 
Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t
 
 

Uostas
Apimtis
Pokytis,
proc.
2009 01-07
2010 01-07
Primorskas
45 023,8
n. d
—
Sankt-Peterburgas
27 527,5
n. d
—
Talinas
18 170,1
21 053,5
+15,9
Klaipėda
15 381,9
17 448,5
+13,4
Ryga
17 217,9
17 280,5
0,4
Ventspilis
17 177,0
15 680,0
-8,7
Liepoja
2 414,7
2 372,6
-1,7
Ust-Luga
n. d
n. d
—
Vyborgas
n. d
n. d
—

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0