CARGONEWS

Klaipėdos uoste didėja plataus vartojimo prekių krova

13763
Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto krova išaugo 15,8 proc. Daugiau negu trečdaliu padidėjo biriųjų / suverstinių krovinių apimtys, taip pat žymiai išaugo generalinių krovinių, iš jų ypač konteinerizuotų ir ro-ro priemonėmis gabenamų krovinių, kurie didžiąja dalimi yra plataus vartojimo prekės, apimtys.
 
Šiemet Klaipėdos uoste nusistovėjusi tendencija – krovinių gabenimo jūrų keltais augimas (skaičiuojant tiek tonomis, tiek vienetais). Š. m. gegužės mėn. iš viso buvo perkrauta 376,2 tūkst. t ro-ro krovinių arba net 34,8 proc. daugiau nei 2009 m. gegužės mėn. Tai yra didžiausias rodiklis ne tik nuo šių metų pradžios, bet ir nuo 2009 metų.
Panašus krovos prieaugis pasiektas skaičiuojant ro-ro krovinius vienetais. Iš viso perkrauta 19 669 vnt. ratinės technikos, tai 32,5 proc. viršija praėjusių metų rodiklį. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias nuo praėjusių metų pradžios.
Šiemet Klaipėdos uostas taip pat stabiliai gerino 2009 metų konteinerizuotų krovinių krovos rodiklį, ir gegužės mėn. pasiekė rekordą – 25 425 TEU, t. y. 19,2 proc. daugiau nei pernai gegužės mėn.
Dar vienas š. m. gegužės mėn. pasiektas rekordas – naftos produktų krova. Nors palyginti su praėjusių metų gegužės mėn., šiemet šių krovinių perpilta 10,6 proc. mažiau – iš viso 833,8 tūkst. t, tačiau nuo šių metų pradžios tai yra didžiausias rodiklis.
Iš viso 2010 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 12 526,2 tūkst. t jūrinių krovinių, tai yra 15,8 proc. daugiau nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Tokį rezultatą daugiausiai nulėmė išaugę natūralių ir cheminių trąšų (+856,4 tūkst. t), ro-ro krovinių (+459,4 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+345,7 tūkst. t), naudingųjų iškasenų bei statybinių medžiagų (+193,5 tūkst. t) perkrovimai.
Pagal krovinių grupes daugiausiai – net 34,9 proc. – padidėjo biriųjų ir suverstinių krovinių krova, iš viso perkrauta 4 625,9 tūkst. t (36,9 proc. bendros uosto krovos). 28,9 proc. daugiau perkrauta generalinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 3 861,6 tūkst. t (30,8 proc.) Skystųjų krovinių krova sumažėjo 8,1 proc., iš viso jų perpilta 4 038,7 tūkst. t (32,2 proc.)
Š. m. gegužės mėn. Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 2 584,1 tūkst. t arba 11,5 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį. 
 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0