Uostui – trejų metų bado dieta dėl SGD terminalo

Valstybės sprendimui statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos visuomenė aštriai neprieštarauja. Tačiau projektas aukštyn kojom verčia uosto strategiją ir vadinamas perspektyvos žudiku, rašo “Lietuvos žinios”.

Kompanijos “Fluor” kartu su Lietuvos advokatų kontora parengtas ir birželio 14 dieną uosto direkciją pasiekęs sutarties dėl infrastruktūros statybos projektas sukėlė pasipiktinimą. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nesutinka tokio varianto pasirašyti.

“Pagal pirminį grafiką jau vėluojame. Sutartis turėjo atsirasti iki balandžio 1 dienos. Mes nutarėme samdyti ekspertus “West ekspert” už 15 tūkst. litų. Šie nustatė, kad sutartis neteisinga teisiškai. Visiškai ignoruojami direkcijos strateginiai planai. Pasirašiusi tokią sutartį direkcija jau po mėnesio turėtų atšaukti visus darbus. Tai reikštų uosto įstaigos reorganizaciją”, – aiškina E.Gentvilas.

Pasak E.Gentvilo, “Fluor” skaičiuoja, kad 171 mln. litų piršo statybai turėtų skirti uosto direkcija, “Klaipėdos nafta” – 51 mln. litų. Tačiau plėtoti infrastruktūrą privačiam operatoriui draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nes tokia hibridinė infrastruktūra nepatenka į bendrosios uosto infrastruktūros sampratą.

Be to, ekspertai numato, kad uostas turėtų sienute aptverti Kiaulės Nugaros salą, o tai papildomai gali kainuoti apie 12 mln. litų, kurie projekte nenumatyti. Išlaidų atsiras ir dėl papildomų uosto gilinimo darbų, nes reikės prie Kiaulės Nugaros iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jau dabar aiškėja, kad gilinimas vėluos, nes nėra gauta aplinkosaugos sąlygų techniniam projektui.

Anot E.Gentvilo, kyla poreikis dėl SGD terminalo gilinti išorinį uosto įplaukos kanalą, todėl numatytoji iki 2030 metų uosto veiklos strategija netenka prasmės. Visam uostui šiam laikotarpiui investicijų numatoma mažiau, negu gali pareikalauti SGD terminalas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pritaria, kad “Klaipėdos naftos” parengtas sutarties projektas yra netinkamas.

“Norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes tai svarbus Lietuvai projektas, esame suinteresuoti jame dalyvauti. Tačiau kaip gali direkcija savo lėšomis finansuoti statybą, kuri nebus vieša infrastruktūra? Norime, kad susitarimai būtų paremti įstatymais”, – aiškino E.Masiulis.