E.Masiulis: Lenkija per lėtai investuoja į “Rail Baltica”

Lietuvos netenkina Lenkijos indėlis į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” statybą, teigia susisiekimo ministras. Eligijus Masiulis sako, kad Lietuvoje kai kurios savivaldybės taip pat trukdo greičiau įgyvendinti projektą, o su Europos Sąjunga deramasi, kad ji padidintų finansavimą.

“Lenkija, kuri buvo pasižadėjusi tvarkyti ruožą nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio iki Balstogės, na, tempai mūsų netenkina, tos investicijos, kurios turėjo būti padarytos, jos dar nepadarytos”, – penktadienį interviu Lietuvos radijui sakė E.Masiulis.

Pasak jo, geležinkelio ruožu Lenkijoje galima naudotis ir dabar, tačiau dėl senos infrastruktūros traukinių greitis yra labai apribotas.

E.Masiulis sakė, kad šiuo metu Lietuvoje tiesiamai geležinkelio atkarpai nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nemažai trikdžių sudaro savivaldybės, kurios, prieš išduodamos leidimus, kelia įvairių reikalavimų.

“Prieš leidžiant statybos darbus, savivaldybės pradeda kelti įvairiausius pageidavimus, norėdamos taip pat susitvarkyti ir kitą, kartais su tuo projektu visai nesusijusią infrastruktūrą”, – teigė susisiekimo ministras.

Tarp tokių savivaldybių E.Masiulis įvardijo Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes.

“Mes tokių derybų turėjome ir labai jos ilgai užtruko su Marijampolės savivaldybe. (…) Šiuo metu pakankamai intensyviai deramės su Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėm, kurios iškėlė visą eilę pageidavimų”, – aiškino E.Masiulis. Pasak jo, tokios derybos lėtina projekto įgyvendinimą.

Projektą įgyvendinantys “Lietuvos geležinkeliai” praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą, Kalvarijos savivaldybei vilkinant geležinkelio europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica” projektą.

Pasak susisiekimo ministro, geležinkelio atkarpa nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno kainuos apie 800 mln. litų. Europos Sąjunga finansuos apie 60 proc. projekto vertės, o likusią dalį – Lietuva. E.Masiulis sakė, kad šiuo metu deramasi, kad ateityje ES finansuotų 85 proc. jo vertės.

“Iš tikrųjų dabar kaip tik vyksta diskusijos Europos Sąjungoje dėl naujos finansinės perspektyvos, ir Lietuva siekia, kad “Rail Baltica” projektas būtų finansuojamas 85 proc.(…), kadangi puikiai suprantam, kad valstybėms finansuoti pačioms tokį grandiozinį projektą yra per didelė našta”, – sakė E.Masiulis.

Europos Komisijos paskirtas geležinkelių projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička anksčiau žadėjo, kad Briuselis darys didesnį spaudimą Lenkijai dėl projekto įgyvendinimo tempų. Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas šiemet teigė, kad Lenkija pasiryžusi investuoti į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” atkarpos nuo sienos su Lietuva iki Varšuvos tiesimą.

Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų.

Lietuvoje geležinkelis dabar yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.

Planuojamas ir kitas projektas – “Rail Baltica2″, kuris turėtų driektis nuo Talino per Rygą, Kauną, Varšuvą, Berlyną iki Triesto ar Venecijos Italijoje.