„Lietuvos geležinkeliai“ į ateitį dunda su naujais projektais

Geležinkelių transportas socialine ir ekologine prasme yra saugesnis nei automobiliai. Vežant krovinį geležinkeliu aplinkos tarša yra 8–12 kartų mažesnė nei tą patį krovinį gabenant automobiliais. Intensyvus automobilių eismas teršia aplinką, blogina kelių kokybę, be to, patiriama nuostolių dėl transporto grūsčių ir avarijų.

Apklausus geležinkelio paslaugomis besinaudojančius keleivius paaiškėjo, jog dažnai keliaujančiųjų netenkina traukinio greitis. Atsižvelgdami į šį pastebėjimą, 2010 metais “Lietuvos geležinkeliai” su “Baltarusijos geležinkeliais” pradėjo vykdyti nauja bendrą projektą – elektrifikuoja Maladečinos–Kenos–Naujosios Vilnios ruožą.

Įgyvendinus projektą bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Vilniaus iki Minsko. Tai padidins krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais Lietuvos kryptimi patrauklumą bei paskatins krovinių vežėjus ar siuntėjus rinktis laiko ir sąnaudų atžvilgiu patrauklesnį krovinių gabenimą į Klaipėdą, Kaliningradą ir Latvijos uostus per Lietuvos teritoriją.

Diegiamos naujausios technologijos

Artimiausiais metais planuojama krovinių ir keleivių aptarnavimo plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Vien šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ investiciniams projektams planuoja skirti 350 mln. litų. Vienas svarbiausių šalies geležinkelių infrastruktūros elementų yra traukinių eismo valdymas ir organizavimas. Dabar naudojamos eismo valdymo sistemos yra sukurtos ir pagamintos skirtingų gamintojų, jose pritaikytos skirtingos technologijos, todėl būna ribojama sąveika tarp jų.

Modernizuojant pagrindinius tarptautinius geležinkelių transporto koridorius bei didinant jų pralaidumą, Vilniuje kuriamas Eismo valdymo centras, atitinkantis reikalavimus, kuriuos geležinkeliams kelia Europos Sąjunga.

Įsteigtame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai.

Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ baigs modernizuoti ir infrastruktūros diagnostikos sistemą. Įsigyjama akredituota metrologijos laboratorija bei diagnostinės įrangos. Įdiegti pakeitimai leis išmatuoti geležinkelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Tokios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė.

Apsaugos miestus

Siekiant išplėtoti esamas geležinkelių transporto infrastruktūros jungtis su kitomis ES valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklais bei pritaikyti šalies geležinkelio tinklus intensyvesniam eismui, pasirašyta sutartis dėl Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo darbų.

Esama Vilniaus geležinkelio aplinkkelio vienkelio linija jau dabar riboja prekinių traukinių eismą. Dėl šios priežasties didelė prekinių traukinių dalis praleidžiama per Vilniaus miestą.

Įgyvendinus šį projektą per Vilnių kroviniai nebebus gabenami. Taip gerokai pagerėtų sostinės aplinkosauga – sumažėtų tarša, triukšmas, vibracija ir būtų užtikrintas geležinkelio linijos pralaidumas intensyviai augančiam geležinkeliu transportuojamų krovinių srautui Vakarų ir Rytų kryptimi.

Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo projektas bus brangiausias iš bendrovės įgyvendinamų investicinių infrastruktūros projektų per visą šalies nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų.

Rekonstruojant šį kelio ruožą bus pastatytas pėsčiųjų viadukas, o siekiant sumažinti traukinių keliamą triukšmą šalia geležinkelio atsiras beveik penkių kilometrų ilgio triukšmo slopinimo sienelė ir pasodinta želdinių. Šiuo geležinkelio ruožu traukiniai galės važiuoti didesniu kaip 80 km/val. greičiu.

Jau keleri metai kaip plečiamas ir Klaipėdos geležinkelio mazgas. „Lietuvos geležinkeliai“ siekdami užtikrinti sklandžią Klaipėdos krovos kompanijų veiklą ir norėdami apsaugoti miestą nuo didėjančio krovinių srauto pasekmių iki 2015 metų ketina investuoti daugiau nei 460 mln. litų Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai.

Kad būtų geriau aptarnautos uostamiestyje veikiančios įmonės, jau rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelyną, kuris jungia centrinę miesto dalį su šiaurinėje dalyje esančiais gyvenamaisiais rajonais bei universiteto teritorija, taip pat rekonstruoti Anglinės ir Uosto geležinkelio kelynai šiaurinėje miesto dalyje bei dalis jungiamųjų geležinkelių kelių pietinėje miesto dalyje.

Numatoma rekonstruoti ir Klaipėdos geležinkelio stotį. Neplečiant stoties ribų ją bus siekiama pertvarkyti taip, kad būtų galima patenkinti visų krovos kompanijų krovinių pervežimo poreikius. Pauosčio kelyne numatoma įrengti ilgabėgius ir garsą slopinančias sienutes.

Ryšys su Europa

Strategiškai itin svarbus yra ir europinės vėžės plėtros projektas „Rail Baltica“. Įgyvendindama „Rail Baltica“ projektą bendrovė numato įdiegti būtinas eismo dalyvių saugumo užtikrinimo ir vietos gyventojų apsaugos nuo triukšmo priemones, kurios numatytos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitose ir išvadose.

Šiuo metu bendrovė vykdo visą kompleksą su „Rail Baltica“ tiesimu susijusių projektų: esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukciją, geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Marijampolė–Kazlų Rūda – signalizacijos, ryšių, elektros tiekimo, eismo valdymo sistemų ir geležinkelio stočių rekonstrukciją. Modernizuoja signalizaciją ruože Kazlų Rūda–Kaunas.

Taip pat tvarkomas esamas geležinkelio ruožas Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena, projektuojamas antrųjų geležinkelio kelių tiesimas ruožuose Žeimiai–Lukšiai, Gimbogala–Linkaičiai, Gaižiūnai–Jonava ir Šilianiai–Kėdainiai. Rekonstruojama geležinkelio linija, esanti tarpvalstybiniame ruože Šiauliai–Joniškis.

Vien tik parengtame geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos techniniame projekte numatyta įrengti apie 100 triukšmą mažinančių užtvarų, kurių bendras ilgis siektų apie 20 km.

Planuojama statyti arba išplėsti terminalus, viešuosius logistikos centrus, laisvąsias ekonomines zonas Mockavoje, Šeštokuose, Marijampolėje ir Kaune.

Priklausomai nuo krovinių srauto, papildomi terminalai gali būti įrengti ir Kazlų Rūdos, Mauručių ar kitose mažesnėse traukinių stotyse. Tikima, kad šio projekto plėtra turės didelę įtaką regionų vystymuisi ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme.

Bus kuriamos naujo darbo vietos, todėl padidės mokesčių surinkimas, o „Rail Baltica“ keleiviai turės galimybę trumpiausiu keliu, patogiai, saugiai ir laiku pasiekti Baltijos valstybių bei Vakarų Europos kultūros objektus, pramonės, verslo ir turizmo centrus.