Klaipėdos uosto vadovai jau pripažįsta, kad pakartoti pernai pasiekto visų laikų krovos rekordo šiemet nebepavyks. Tačiau teigia, kad nuo liepos krovinių daugėja, todėl tikimasi, kad atsilikimas nebus labai didelis.
Pernai metai Klaipėdos uoste buvo rekordiniai – perkrauta 36,5 milijono tonų krovinių. Per septynis šių metų mėnesius – 7 procentais mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kritusiai naftos produktų krovai didelės įtakos turėjo remontas naftos perdirbimo įmonėje „Orlean Lietuva“. Mažiau krauta ir trąšų. Pastarosiomis savaitėmis krova atsigauna ir baigia pasivyti pernykštes rekordines apimtis.
„Auga treilerių, auto vilkikų perkrovimai. Pasiekta rekordinė uosto istorijoje jų apyvarta – daugiau kaip 25 tūkst. vienetų perkrauta šių metų liepos mėnesį. Taipogi auga ir konteinerių apyvarta. Jau aišku, kad nepasieksim praeitų metų rezultato, bet apie 36 mln. tonų Klaipėdos uoste bus perkrauta“, – sako Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Aplinkiniai regiono uostai ypač gerais rezultatais taip pat negali girtis. Krovinių apyvarta visame regione augo 9 milijonais tonų, tačiau 8 milijonai iš jų atiteko Rusijos uostams. „Aišku, nukenčia tie uostai, kurie dirbo su rusiškais kroviniais. Klaipėdos uostas mažiausiai iš regione esančių uostų dirbo su Rusija, tai mes ir nukenčiam mažiausiai. Aišku, Talino apyvarta smuktelėjo labiausiai. Rygos ir Ventspilio apyvarta auga dėl anglių [perkrovos], o kitų krovinių apyvartos yra nukreipiamos į naujus uostus Rusijoje“, – teigia A. Drungilas.
Klaipėdos uoste vyrauja lietuviški ir baltarusiški kroviniai. pastarieji sudaro apie trečdalį, Rusijos – pernai siekė apie dešimtadalį bendro krovinių kiekio.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
85 procentai rus konteinerių eina jau per Piterį. Atsakymas-ten rus muitines zona sudaro palankią išmuitinimo sistemą.Iškarto atkrinta Klaipeda, Ryga, Talinas. Yra ko susimąstyti.
Jūsų komentaras