CARGONEWS

Vyriausybė daro pertrauką diskusijose dėl Klaipėdos uosto dividendų

uostas

Svarstant Susisiekimo ministerijos siūlymą Klaipėdos jūrų uostą trejus metus atleisti nuo dividendų valstybei, Vyriausybė trečiadienį nusprendė padaryti dviejų savaičių pertrauką. Neoficialiomis žiniomis, Finansų ministerija ir toliau nepritaria, kad uostas nesumokėtų dalies pelno į valstybės biudžetą.

“Šiandien buvo sutarta, kad dar dvi savaites darome pauzę. Per šį laiką paprašyta Ūkio ir Finansų ministerijų susipažinti su uosto direkcijos pateiktais būsimais investicijų projektais, jų grafikais. Po dviejų savaičių grįšime prie šio klausimo. Manau, kad išspręsime tą klausimą”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo teigimu, Klaipėdos jūrų uosto direkcija “labai ženkliai” prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros statybos, todėl direkcija turi teisę būti atleista nuo pelno įmokos.

“Tas lėšas ne savo noru, o uostui priskirtomis funkcijoms turi išleisti finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą”, – sakė ministras. Susisiekimo ministerijos teigimu, tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje įmonės pelno apmokestinimas ir pelno pervedimas į biudžetą turės neigiamos įtakos tolesniam Klaipėdos uosto vystymuisi, konkurencingimui bei biudžetui. Ministerijos rašte teigiama, jog atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1,026 mlrd. litų. Tuo metu 2012-2014 metais uosto direkcijaa investicijoms gali skirti 658,5 mln. litų.

Nurodoma, jog investicijų projektams numatoma skirti 246,608 mln. litų nuosavų lėšų, 231,217 mln. litų tektų skolintis, o ES lėšos siektų 180,737 mln. litų. Teigiama, jog uosto direkcijai investavus trūkstamus 367 mln. litų, uostas taps krovinių paskirstymo centru (angl. – Hub), privačių kompanijų papildomos investicijos sieks 763 mln. litų, o metų krovos apimtys išaugs 12 mln. tonų. Be to, nurodoma, jog uosto direkcija 2012-2014 metų investicijų projektams užbaigti planuoja imti 230 mln. litų paskolą.

Beveik 130 mln. litų į (SGD) terminalą investuosiantis Klaipėdos uostas yra vienintelė valstybės įmonė, kuri prašo atleisti ją nuo dividendų.

Ūkio ministerija anksčiau teigė, kad uosto investicijų į infrastruktūrą programa nėra pagrįsta, be to, nepateikta investicijų atsiperkamumo analizė. Finansų ministerijos teigimu, uosto pelno įmoka yra įtraukta į 2012 metų valstybės biudžetą. Jos nuomone, ši įmoka – apie 34 mln. litų – nepaveiktų įmonės šių metų skolinimosi galimybių, kurios siektų 420 mln. litų.

Klaipėdos uostas pernai uždirbo 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų. Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0