2013 m. Uosto direkcija investicijoms numato skirti 328,0 mln. Lt be PVM.
Tinkamai subalansuotas valstybinis ir privatus finansavimas sudaro sąlygas Klaipėdos uoste rekonstruoti ir statyti infrastruktūros objektus, terminalus ir sandėlius, diegti naujausias technologijas, kelti personalo kvalifikaciją, plėsti teikiamų paslaugų spektrą, užtikrinti aukščiausią jų kokybę.
Uosto sėkmės garantas – sklandi ir sparčią uosto plėtrą užtikrinanti finansavimo sistema. Valstybinį finansavimą užtikrina Uosto direkcija. Jos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, naujausioms informacinėms sistemoms ir technologijoms diegti, uostui augti.
Taip pat yra skiriama lėšų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti.
2013 metais investicijoms numatomą sumą – 328,0 mln. Lt be PVM – planuojama investuoti:
– krantinių statyba ir rekonstrukcija – 84,2 mln. Lt,
– gilinimas – 81,5 mln. Lt,
– geležinkelių statyba ir remontas – 23,0 mln. Lt,
– suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą įrengimas ir akvatorijos gilinimas – 82,8 mln. Lt,
– kiti infrastruktūros plėtros projektai – 39,0 mln. Lt,
– kiti projektai – 17,5 mln. Lt.
2013 m. Uosto direkcija planuoja gauti 166,8 mln. Lt pajamų, 93,9 mln. Lt. ES paramos bei pasiskolinti 146 mln. Lt.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras