Vyriausybės sprendimu Klaipėdos uosto direkcijos pelno įmoką sudarys 1 proc.

2013 m. balandžio 29 d. LR Vyriausybės pasitarimo metu buvo svarstytas klausimas „Dėl valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno įmokos nustatymo“ ir priimtas sprendimas, jog Uosto direkcija į Valstybės biudžetą privalės pervesti 1 proc. nuo pelno.

Primename, kad 2012 metų pabaigoje Uosto direkcija į Valstybės biudžetą pervedė 50 proc. nuo savo pelno, t. y. 34 mln. litų. Dėl šios priežasties nukentėjo Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, todėl buvo dedamos pastangos, kad pelnas 100 proc. būtų paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti – šiuo klausimu buvo teikiami argumentuoti siūlymai atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio:

Uosto direkcija vykdo investicinius uosto infrastruktūros plėtros projektus naudodama nuosavas, ES ir skolintas lėšas. Iš valstybės biudžeto Uosto direkcija lėšų negauna. Klaipėdos uostas, kaip ir numatoma Šventosios uosto plėtra, veikia viešo ir privataus kapitalo derinimo (PPP) principu – Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą (krantines, geležinkelio ir autotransporto privažiuojamuosius kelius, atlieka gilinimo darbus), o uosto naudotojai – į suprastruktūrą (krovos techniką, sandėlius ir pan.). Uosto direkcijos investicijos pritraukia dvigubai didesnę privačių investicijų apimtį.

Uosto direkcija finansuoja daug didžiulę naudą kuriančių projektų. Investuojant į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma krovos apimtis ir papildomos Uosto direkcijos pajamos įgyvendinus projektą. Investuojant į laivų statybai ir remontui reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma pridėtinė vertė, kuri bus sukurta įgyvendinus projektą. Be šių projektų, Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus, kurie negeneruoja finansinės grąžos Uosto direkcijai, tokius kaip: Šventosios uosto atstatymo darbai bei Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba.

Praėjusio dešimtmečio rezultatai akivaizdžiai rodo turto vertės ir krovos apimties koreliaciją. Dėl 2001–2011 metais investicijų į infrastruktūrą Uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. Lt (nuo 636 mln. Lt iki 1 171 mln. Lt). 2001–2011 m. metinė krovos apimtis išaugo 19,4 mln. t (nuo 17,2 mln. t. iki 36,6 mln. t).

Ernst & Young duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų.

Atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1 026 mln. Lt.

2012–2014 metais Uosto direkcijos investicijoms numatoma suma sudaro 658,5 mln. Lt. Iš tos sumos skirta ir įgyvendinti SGD terminalo, kuriam Uosto direkcija skirs 170 mln. Lt nuosavų lėšų, infrastruktūros komponentus. Uosto direkcijai nepakanka 367 mln. Lt likusiems atsiperkantiems uosto infrastruktūros investiciniams projektams. Be to, Uosto direkcija artimoje ateityje papildomai turės investuoti apie 40 mln. Lt į nulinės krantinės, skirtos Visagino AE įrengimų krovai, statybą.

Dalį pelno perdavus biudžetui, nuosavų lėšų, skiriamų grąžinti investicijas ir paskolas, apimtis ženkliai sumažėtų.

2013 m. balandžio 29 d. LRV posėdžio metu į šiuos argumentus buvo atsižvelgta ir buvo priimtas sprendimas, jog Uosto direkcijos pelno įmoka sudarys 1 proc.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Uosto direkcijai investavus trūkstamus 367 mln. Lt:

• Klaipėdos uostas pasieks naują kokybės lygmenį ir iš regioninio uosto taps krovinių paskirstymo centru (HUB): kroviniai bus atgabenami dideliais laivais ir išgabenami mažesniais laivais į kitus Baltijos jūros regiono uostus.

• Privačios uosto kompanijos papildomai investuos 763 mln. Lt.

• Skaičiuojama, kad metinė krovos apimtis išaugs 12 mln. t.